Jei kitų panašių renginių dalyviams pakanka palikti ant pievutės jų atvairuotas antikvarines vertybes ir ramiai kramsnoti šašlyką, tai dalyvaujantiems šiame ralyje tenka varžytis tarpusavyje dėl nugalėtojų laurų atskirose kategorijose. Būtent varžytuvių, kovos elementas per eilę metų tapo išskirtiniu, dalyvių labiausiai branginamu „Saugaus rato“ renginių bruožu.
Šalia „Grėjaus namų“, dienai tapusių savotiška ir jaukia ralio baze, įveikę visą kelio knygoje buvusį 152,1 km. maršrutą, kuris driekėsi lygumų krašto istorinėmis ir vaizdingiausiomis vietovėmis, finišavo visi jį pradėję 5 motociklininkai ir 26 automobilių ekipažai.
Buvo į ką paganyti akis
Tokio sėkmingo finišo vargu ar galima buvo tikėtis žvelgiant į kėdainiečių ir miesto svečių dėmesiui Senosios rinkos aikštėje prieš ralio startą išrikiuotą dalyvių techniką.
Ko gero nedaugeliui teko matyti ralio rekordininką pagal amžių, 1932 metais pagamintą NSU 501TS motociklą. Juolab, nepriekaištingai važiuojantį. Tačiau 83 metų vokiečių gamybos senolį tramdęs 44 metais už savo motociklą jaunesnis kėdainiškis Vaidas Klimavičius sėkmingai jį atvairavo iki pat finišo ir sakė nekantriai laukiąs panašių išbandymų.
Ne tik jo savininkas, bet ir renginio organizatoriai įsitikino, jog tipiškas Vokietijos gamintojų motociklas buvo ir išliko ekonomiškas, nereiklus ir tvirtai sudėtas, galintis įveikti bet kokius kelius. Nors vieno cilindro, 494 kubinių centimetrų darbo tūrio ir 11 AG variklį turintis senolis, kaip teigia jo gamintojai, gali važiuoti maksimaliu 100 km/val. greičiu, tačiau net ralio rengėjams šiuolaikiniu automobiliu nebuvo lengva jį aplenkti...
Smalsuolių dėmesį ne mažiau traukė ir dar vienas Vokietijos gamintojų kūrinys – iškart po Antrojo pasaulinio karo, 1948 metais gimęs BMW R35 motociklas, kurį atvairavo Darius Klimavičius. Įdomi ir unikali jo istorija. Ypač žinant, kad netoli Miuncheno buvusi BWM gamykla buvo sugriauta iki pamatų, o po kelių metų vokiečiai jau gamino motociklus. Tačiau nuo konvejerio R35 nuriedėjo ne Miunchene, o Eisenache, kur gamykla nebuvo visiškai sunaikinta, o stakles ir įrengimus suspėta saugiai suslėpti netoliese. Jie liko sovietų kontrolės zonoje, kuriems labiausia rūpėjo „Irbit“ ir „Ural“ motociklų gamyba. Jų kontroliuojamoje Rytų Vokietijoje, Eisenache, 1945 m. visgi buvo pradėti gaminti BMW R35 ir R75 modeliai.
Kiti trys motociklai – sovietinės gamybos, tačiau jų istorija – irgi nemažiau įdomi. M72 motociklas buvo gaminamas fronto reikmėms, o iš viso Antrojo pasaulinio karo metais buvo pagaminti 9799 motociklai. Vieną tokių – 1952 m. gamybos M72 vairavo Arvidas Milius.
Lyginant su šiais metų naštos slegiamais, tačiau atrodančiais lyg vakar nuriedėjusiais nuo konvejerio, tarsi jaunuoliai spindi Virginijaus Mickevičiaus 1966 m. pagamintas IŽ Jupiter 2 ar Viktoro Jakovlevo 1972 m. „Dnepr MT-9“.
Automobilis, kvepiantis medumi
Vilnietis, įmonės „Transeksta“ atstovas Audrius Glėbus atvairavo 1988 m. pagamintą, tačiau tik 66 tūkstančius kilometrų nuriedėjusį, dar originaliomis padangomis „apautą“ VAZ 2104. Tačiau bene didžiausias jo skiriamasis buožas – medaus kvapas salone. Ne todėl, kad ir šio, kaip ir ankstesnių ralių dalyviai pagal gražią tradiciją degustavo šviežią, ką tik išsuktą medų, užsikąsdami Kėdainių kraštą garsinančiais šviežiais agurkėliais ir baltu sūriu, o todėl, kad ankstesnis, 1929 m. gimęs jo savininkas buvo bitininkas profesionalas.
Salone tvyrojo ne „žigulio“, o medaus ir vaško kvapas. Net daiktadėžėje vietoje serviso knygelės radome šios mašinos savininko išleistą knygą apie bitininkystę Lietuvoje
„Salone tvyrojo ne „žigulio“, o medaus ir vaško kvapas. Net daiktadėžėje vietoje serviso knygelės radome šios mašinos savininko išleistą knygą apie bitininkystę Lietuvoje, – pasakoja A. Glėbus. – Visai nesvarbu, kad automobilis nėra modernus. Tačiau jis originalus, toks, koks ir buvo gaminamas, atspindintis tą laikmetį. Įdomu, kad į šį modelį vėl teko sėstis, aišku, jau į vairuotojo vietą, po 27 metų pertraukos, kai tokiu „žiguliu“ važinėjo mano tėvas. Tikiuosi, kad ir mano sūnus Paulius, kaip ir aš tada, tik laikinai sėdės keleivio vietoje...“
Seniausią antikvarinių automobilių kolekcijoje, 1953 m. sovietinės gamybos GAZ M-20 „Pobeda“, kurį daugelis, ypač vyresnio amžiaus žmonių, dar gerai prisimena ir jaučia jam savotišką nostalgiją ir kuriam šešių dešimtmečių su trupučiu našta, nė motais, vairavo rokiškiečiai Narcizas Mikšys ir Valdas Šeškus.
Ralyje debiutavo ir ne tik žiūrovų simpatijų susilaukę du Švedijos automobilių gamintojų atstovai – 1966 m. gamybos „Volvo 13134“ ir 9 metais jaunesnis „Volvo 242L“.
Pastarąjį į Lietuvą parvežė pas ūkininką dirbę vyrai iš Žemaitijos, automobilį gavę kaip atlygį už triūsą. Jį tie vyrai gerokai „padrožė“ ir numetė.
„Įsigiję jį su sūnumis puolėme „operuoti“, ir dabar jis „murkia“ kaip mūsų katė žiemą“, – pasakoja „Volvo 242L“ šeimininkas šiaulietis Artūras Toleikis.
Prieš startą išrikiuotą ralio dalyvių techniką apžiūrėjęs vietinio automobilių sporto klubo „Tovera“ vadovas, Kėdainių savivaldybės tarybos narys Tomas Žalpys sakė nesitikėjęs pamatyti tiek vertingų eksponatų, galinčių papuošti ne tik renginį, bet ir bet kurią kolekciją.
„Pusė šio ralio technikos – 15 „Oldtimer“ klasės (automobiliai ir motociklai, senesni nei 35-erių) ir 16 – „Youngtimer“ (automobiliai ir motociklai, senesni nei 25-erių). – Tokia solidžia branda gali pagrįstai didžiuotis bet kuris rengėjas, o ir žiūrovas, vertinantis renginio kokybę ir patrauklumą“, – sakė T. Žalpys.
Renginio dalyvius, linkėdamas kuo geriausios sėkmės, prie starto linijos pakvietė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis.
Atsisveikino iki rudens
Ralio pabaigtuvėse visi jo dalyviai pagerbti atminimo diplomais, o nugalėtojai ir prizininkai išsivežė įspūdingas taures.
„Noriu visiems padėkoti atradus, tikiuosi, jums patikusį Kėdainių kraštą, turintį savitą istoriją, garsėjantį darbščiais žmonėmis. Noriu jus visus pavadinti nugalėtojais, nes visi jūs, ko tikrai niekas nesitikėjo, sėkmingai finišavote, neprireikus nei medikų, nei policijos pagalbos, o jūsų rankų išpuoselėta technika sužavėjo ne tik kėdainiečius“, – pradėdamas nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimo ceremoniją kalbėjo Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.
Nors ralio nugalėtojus ir prizininkus lėmė visų privalomų rungčių rezultatų ir baudos sekundžių suma, garbingiausias prizas – Mero taurė – įteikta ne įspūdingiausių rezultatų pasiekusiam ekipažui, o seniausią techniką – 1932 m. pagamintą NSU 501TS motociklą vairavusiam V. Klimavičiui.
Motociklininkų ginčą laimėjo žurnalistas V. Jakovlevas, pranokęs A. Milių ir V. Mickevičių.
Itin atkaklias „Youngtimer“ klasės dalyvių varžytuves kiek nelauktai laimėjo Kelmės atstovai Raimondas ir Jolanta Stupurai, debiutavę tik pernai Zarasų rajone vykusiame analogiškame ralyje, o šiemet buvę itin tikslūs specialiose rungtyse bei išvengę baudos sekundžių. Vyro ir žmonos duetas vairavo 1980 m. pagamintą GAZ 24 automobilį, su kuriuos kitais metais jau galės varžytis „Oldtimer“ klasėje.
Raimondas su Jolanta pranoko antroje vietoje likusius Elaną Nemodruką su Tomu Digaičiu (1989 m. BMW6) ir trečiuosius prizininkus Artūrą Žuką ir Viktoriją Achramenkaitę (1982 m. „Mercedes-Benz 230CE“).
„Oldtimer“ klasės laimėtojus daugelis varžovų prognozavo jau iš anksto. Netikėtumų nebuvo. Klaidų nedaręs vienas labiausiai patyrusių tokių ralių dalyvių, „Auto Bild Lietuva“ leidėjo ir vyriausiojo redaktoriaus Vitoldo Miliaus bei jo pavaduotojos Loretos Žilinskaitės ekipažas, vairavęs legendinį čekų automobilių gamintojo „Škoda 110R“ modelį, dėl savo kėbulo formos ir dinaminių savybių neretai vadinamą „Rytų bloko „Porsche“, užtikrintai laimėjo ir džiaugėsi iškovotu dar vienu trofėjumi.
Antri tarp vairavusių seniausius automobilius liko Artūras ir Vėjūnas Toleikiai (1975 m. „Volvo 242L“), o trečiąja vieta džiaugėsi Elmantas Mickevičius ir Lina Višumirskienė (1970 m. „Mercedes Benz“).
Padėkojęs Kėdainių savivaldybei, „Juta Racing“ ir Eismo saugumo centrui, padėjusiems organizuoti ralį, renginio iniciatorius ir vadovas Valdas Juozas Vilūnas paklausė ralio dalyvių, ar jie norėtų baigti sezoną tokiomis pat varžybomis? Vietoje laukto atsakymo išgirdo aplodismentus ir ovacijas.
„Tai geriausias įvertinimas“, – nedaugžodžiavo VšĮ „Saugus ratas“ vadovas, pažadėjęs dar vieną susitikimą rudenį.
