Autobusas paskendo liepsnose, vėliau – buvo sukarpytas
„Autobusų parkui gausiai pildantis naujomis transporto priemonėmis, su seniausiomis atsisveikiname, o tai kardinaliai keičia visą sostinės viešojo transporto veidą. Nusprendėme, kad paskutinis milijonus kilometrų nuvažiavusių senųjų autobusų darbas miestui gali būti prasmingas – suteikiame juos kaip edukacijos priemonę Ugniagesių gelbėtojų mokyklai, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“. Jie autobusus panaudojo pratyboms – kad įgautų reikiamos patirties ir įgūdžių“, – sako įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovas Rimantas Markauskas.
Kadangi kovoti su ugnimi iš knygos neišmoksi, reikia suvaldyti kylančią baimę, mokyklos dėstytojai siekia organizuoti praktinius mokymus kuo artimesnius realioms situacijoms.
Nurašomi „Mercedes-Benz“ O405, „Volvo“ B10, „MAN“ NG, „Karosa“, „Neoplan“ autobusai. Geltonai mėlyni „Mercedes-Benz“ amžiumi jau „įžengė“ į trečią dešimtį ir kiekvienas jų yra nuriedėjęs apie pusantro milijono kilometrų. Skaičiuojama, kad 28 senieji autobusai, kurie buvo nurašomi šį rudenį, per savo tarnavimo miestui metus pervežė 45 milijonus keleivių.
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantai spalį ir lapkritį jau turėjo dvejas pratybas, kurių metu mokėsi užgesinti ir patekti į degantį autobusą, kai jo durys užspaustos lengvuoju automobiliu (imituota situacija po avarijos). Taip pat ištraukti iš autobuso be sąmonės gulinčius žmones (juos suvaidino patys pratybų dalyviai).
Kitose pratybose mokytasi supjaustyti autobusą – to reikia, kad ugniagesiai gelbėtojai išmoktų operatyviai vaduoti nukentėjusius iš sulankstytų automobilių.
Ugniagesių gelbėtojų mokykla yra vienintelė įstaiga šalyje, rengianti būsimus šios pavojingos specialybės atstovus. Kasmet jų parengiama daugiau nei 100.
Pagal pratybų scenarijų, autobuse buvo keliolika keleivių, jie negalėjo išeiti dėl ant durų užvirtusio lengvojo automobilio, todėl apsinuodijo į saloną besiveržiančiais dūmais. Keturi iš jų gulėjo praradę sąmonę.
Kadangi kovoti su ugnimi iš knygos neišmoksi, reikia suvaldyti kylančią baimę, mokyklos dėstytojai siekia organizuoti praktinius mokymus kuo artimesnius realioms situacijoms. Dažniausiai dega mokyklos praktinio parengimo skyriaus teritorijoje esantys daugiaaukščio pastato, individualaus gyvenamojo namo, lėktuvo, geležinkelio cisternos maketai. Tačiau būsimiems ugniagesiams gelbėtojams iki šiol trūko galimybių pasipraktikuoti su degančiais autobusais.
Mokėsi keleivius išnešti neštuvais
Šios mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyriausiasis specialistas, vidaus tarnybos majoras Vaidotas Dievulis sako, jog ugniagesiai gelbėtojai ne tik gesina degančius pastatus, bet ir atlieka įvairius gelbėjimo darbus. Vienas jų – išvaduoti nukentėjusius iš sulankstytų transporto priemonių.
„Lietuvoje 2017-aisiais ugniagesiai gelbėtojai gesino 1087 transporto priemones. Žinoma, techniškai tvarkingas automobilis neturėtų užsidegti, tačiau senam visada gali kažkas nutikti su kuro sistema – plyšti žarnelė arba įvykti trumpas sujungimas dėl senos ar netvarkingos laidų instaliacijos. Autobusai Vilniuje taip pat dega, tik gal ne taip drastiškai, kaip matote vaizdo įraše – ne atvira liepsna. Kuo realesnėse situacijose išmokysime savo kursantus, tuo jie bus geriau pasirengę. Lengvųjų automobilių mes gauname ir su jais treniruojamės. O su autobusu pasitreniruoti niekada neturėjome galimybės. Todėl džiaugiamės, kad autobusų parkas pasiūlė ją“, – sakė V.Dievulis.
Pirmuosius tokius mokymus ugniagesiais gelbėtojais besirengiantys tapti mokiniai turėjo spalio pabaigoje. Juose dalyvavo ne tik ugniagesiai gelbėtojai, bet ir pareigūnai, norintys pasikelti savo kvalifikaciją iš įvairių Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių.
Pagal pratybų scenarijų, autobuse buvo keliolika keleivių, jie negalėjo išeiti dėl ant durų užvirtusio lengvojo automobilio, todėl apsinuodijo į saloną besiveržiančiais dūmais. Keturi iš jų gulėjo praradę sąmonę. Po susidūrimo su lengvuoju automobiliu užsidegė autobuso variklio skyrius, pratybų dalyviai turėjo kuo skubiau evakuoti autobuse buvusius žmones, užgesinti autobuso variklį ir išlaisvinti dar ir lengvajame automobilyje prispaustus nukentėjusius.
„Stengiamės sukurti kuo sudėtingesnes situacijas. Daliai „keleivių“ leidome patiems evakuotis, dalį išvedė ugniagesiai, o dar kelis, buvusius be sąmonės, ugniagesiai turėjo per išardytą autobuso langą iškelti neštuvais“, – smulkiau pratybas apibūdino V.Dievulis.
Beje, autobuso palubėje pritvirtinti stiklo daužtukai, kuriuos galime pastebėti keliaudami autobusais, labiausiai pagelbėtų gaisro atveju – leistų ištrūkti iš autobuso. Pašnekovo teigimu, ugniagesiai turi panašias priemones, tačiau langų daužti negali, kad dar labiau nesužeistų viduje esančių. Todėl lango išėmimui yra specialus metodas – ir viską reikia atlikti kuo greičiau.
„Savo turima gelbėjimo įranga jau neatsiliekame nuo Europos Sąjungos šalių, įranga yra sertifikuota, profesionali. Tad pagrindinis tikslas dabar – pasitreniruoti, kad žinotume, kaip tokio įvykio metu „elgiasi“ tos konstrukcijos“, – sakė Ugniagesių gelbėtojų mokyklos vyriausiasis specialistas.
Leido padaryti išvadas dėl reikalingo gelbėtojų skaičiaus
Antrosios pratybos daugiausiai buvo orientuotos į tai, kaip išlaisvinti transporto priemonėje (autobuse) įstrigusius nukentėjusiuosius, kitaip tariant, imituoti gelbėjimo darbai po stambaus autoįvykio. Kursantai profesionalia hidrauline gelbėjimo įranga šalino dalį autobuso, turėjo atlenkti jo stogą, pašalinti sėdynes, išlaisvinti viduje esančius konstrukcijų prispaustus „keleivius“.
„Pirmiausia autobusas yra stabilizuojamas. Ką tai reiškia? Jis imobilizuojamas, įtvirtinamas, nes jei pradėsi jį karpyti taip gulintį, gali nuslysti. Įtvirtinus gali jį ardyti, karpyti, daužyti ir jis liks stabilus. Jei kerpi stogą, irgi turi stabilizuoti, kad jis neįgriūtų, dar labiau nesužalotų žmonių, kurie yra viduje“, – sakė V.Dievulis.
Jis pridūrė, kad visose pratybose dalyvauja ne mažiau nei du dėstytojai, turintys ilgametę patirtį. Pratyboms taip pat pasiruošiama iš anksto per teorinę paskaitą, suplanuojama jų eiga, po pratybų vyksta aptarimas, klaidų analizavimas. Pasak V.Dievulio, dvejose pratybose tobulinti skirtingi gebėjimai: vienose – gaisro gesinimo, žmonių evakavimo, kitose – transporto priemonės ardymo, specialių įrankių panaudojimo.
Kitą autobusą įkaitų išlaisvinimo pratyboms gavo „Aro“ pareigūnai. Jų metu buvo tobulinami individualus pareigūnų įgūdžiai ir darbas komandose, imituojant įkaitų išlaisvinimą iš užgrobto autobuso.
„Pratybos su autobusu buvo tikrai naudingos – tad jose dalyvavo tiek dar besimokantys, tiek jau dirbantys ugniagesiai, norintys pakelti savo kvalifikaciją. Pastarieji pratybose daugiausia vadovavo, o gesinimo ir gelbėjimo darbus atliko kartu su kursantais. Stengėmės įtraukti kuo daugiau pareigūnų“, – vylėsi V.Dievulis.
„Dėstytojai sakė, kad gelbėjimo taktika iš lengvojo automobilio ir iš autobuso – labai skiriasi. Gelbėjant iš autobuso reikia daugiau pajėgų, jo konstrukcijos yra daug tvirtesnės – tokią išvadą padarėme po pratybų. Lengvajam automobiliui užtenka nukirpti stogą ir iškelti žmogų. Autobusui jau stogo nenukirpsi, turi jį ardyti iš šono. Beje, negali naudoti jokių diskinių pjūklų – įrangos, kuri gali įžiebti kibirkštį ir vėl sukelti gaisrą“, – sakė pašnekovas. Visi pratybų dalyviai sutarė, kad gelbėjimo darbai iš autobuso – sudėtingesni, tačiau žmonių galima išgelbėti ženkliai daugiau.
Jau užgesinus gaisrą praktikavosi ir Gaisrinių tyrimų centro prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojai, kurie dirbo nustatydami gaisro židinio vietą bei gaisro priežastį.
Kitą autobusą įkaitų išlaisvinimo pratyboms gavo „Aro“ pareigūnai. Jų metu buvo tobulinami individualus pareigūnų įgūdžiai ir darbas komandose, imituojant įkaitų išlaisvinimą iš užgrobto autobuso.
Daugumai nurašomų Vilniaus autobusų šiuo metu yra apie 30 metų. Per visą sostinės viešojo transporto istoriją 2018-aisiais sulaukta daugiausiai naujų transporto priemonių – iš viso kitąmet sostinės gatvėmis riedės beveik 300 naujų autobusų ir troleibusų.
