Jeigu esate skridę lėktuvu, tikriausiai pastebėjote, kad nusileidus ant pakilimo tako visi keleiviai ima ploti. Bent jau didžioji dauguma tai daro ir visai nesvarbu, ar vieniems tai kelia juoką, ar tai tiesiog padėkos ženklas pilotams už saugią kelionę.
Visgi, pasaulyje yra vietų, kur nusileisti nėra taip lengva. Žinoma, patyrę pilotai su šia užduotimi susitvarko, tačiau stebint iš šalies visa tai atrodo daug sudėtingiau nei tūpimas gerą prieigą turinčiame oro uoste. Tokiose situacijose pilotai tikrai nusipelno aplodismentų.
Jūsų dėmesiui – septyni pavojingiausi pasaulio oro uostai:
7) Luklos pakilimo takas (Nepalas)
Wikipedia.org nuotr./Luklos oro uostas |
Šį oro uostą iš abiejų pusių supa sudėtingos geografinės sąlygos. Vienoje – prasidedantis stataus kalno šlaitas, kitoje beveik kilometro aukščio skardis. Reikia įvertinti ir tai, kad šis oro uostas yra 2900 metų virš jūros lygio aukštyje, todėl lėktuvų varikliai atsakinguoju momentu dirba ne pilnu pajėgumu.
Luklos oro uostas yra rytų Nepale. 2008-ųjų sausį Nepalo valdžia šį pakilimo taką nusprendė pavadinto Sero Edmundo Hillario vardu – žmogaus, kuris pirmasis įkopė į aukščiausią planetos kalną, Everestą. Lukla – populiarus Nepalo miestas: iš čia turistai bei nuotykių ieškotojai pradeda kopti į aukščiausią Himalajų kalną.
6) Madeiros oro uostas (Madeira, Portugalijai priklausanti sala)
Wikipedia.org nuotr./Madeiros oro uostas |
Šis pakilimo takas dar žinomas Funšalio arba „Santa Catarina“ oro uosto vardu. Iš jo kyla bei leidžiasi ne tik vietiniai, bet ir tarptautinių reisų lėktuvai.
Anksčiau šis oro uostas buvo pagarsėjęs dėl itin trumpo pakilimo tako, todėl net ir patyrę didelių orlaivių pilotai liedavo prakaitą, čia tupdydami lėktuvus. 1400 metrų ilgio take 1977-aisiai įvyko aviakatastrofa, todėl iškart buvo prailgintas papildomais 400 metrų. Visgi, 2003-iaisiais inžinieriai sugalvojo padvigubinti jo ilgį, pratęsdami pakilimo taką virš Atlanto vandenyno. Šią dalį laiko net 180 didelių, 70 m aukščio kolonų.
Dėl tokių inžinerinių sprendimų Funšalio oro uostui buvo suteiktas įspūdingų struktūrų apdovanojimas, kuris Portugalijoje vertinamas, kaip „Oskaras“ už tam tikrus inžinerinius pasiekimus.
5) Barros oro uostas (Didžioji Britanija, Škotija)
Wikipedia.org nuotr./Barros oro uostas |
Šiaurinės Škotijos dalyje esančioje Barros saloje oro uostas funkcionuoja ant grunto dangos. Tiksliau sakant, čia nėra lygaus asfalto – nedideli lėktuvai leidžiasi paplūdimyje.
Skrisdami į šią salą vėlai vakare pastebėsite, kad čia nėra pakilimo/nusileidimo taką apšviečiančių lempučių – apšvietimą, padedantį pilotams orientuotis suteikia stovėjimo aikštelėje esantys keli automobiliai su įjungtais žibintais. Negana to, šiame oro uoste yra ir ženklas, pranešantis apie galimą pavojų. „Būkite atsargūs. Oro uostas dirba esant iškeltai vėjarodei.“
4) Gustavo III oro uostas (Šv. Bartolomėjaus sala)
Wikipedia.org nuotr./Gustavo III oro uostas |
Gustavo Trečiojo oro uostas yra dar žinomas Švento Bartolomėjaus pavadinimu. Tai – viešojo naudojimo pakilimo takas, esantis Karibų salyne, Šventojo Bartolomėjaus saloje.
Vienas šio pakilimo tako galas ribojasi su pliažu – čia poilsiautojai raginami nesideginti. Negana to, besileidžiantys lėktuvai dėl kalvotos prieigos atskrenda pakankamai stačiu kampu. Lėktuvai, įsibėgėję ant pakankamai trumpo tako kyla į jūros pusę, tiesiai virš poilsiautojų galvų.
Smulkus incidentas užfiksuotas pateiktame vaizdo siužete.
3) Kurševelio oro uostas (Prancūzija)
Wikipedia.org nuotr./Kurševelio oro uostas |
Ant vos 525 metrų ilgio Prancūzijos Alpėse nutiesto pakilimo tako leidžiasi lėktuvai. Dėl 18,5 procento įkalnės jie gali greitai sumažinti judėjimo greitį.
Kylant, įsibėgėti padeda stati nuokalnė. „Tomorrow Never Dies“ Džeimso Bondo filmo dalies pristatymo metu Pierce‘as Brosnanas buvo atskraidintas į šį oro uostą. Tuo tarpu visiems mirtingiesiems teks nuomotis privatų lėktuvą arba malūnsparnį – jokių komercinių skydžių į bei iš šio oro uosto nevyksta.
2) „Juancho E. Yrausquin“ oro uostas (Olandijai priklausanti Sabos sala)
Wikipedia.org nuotr./Juancho E. Yrausquin oro uostas |
Karibų salose esantį „Juancho E. Yrausquin“ oro uostą iš abiejų pusių supa vandenys. Patyrę pilotai šį pakilimo taką puikiai žino. Tai – vieta, kurioje negalima padaryti net ir menkiausios klaidelės.
Šis oro uostas laikomas vienu iš pavojingiausių pasaulyje, nors ir istorijoje didelių aviakatastrofų čia nebuvo. Abu pakilimo tako galai pažymėti „X“ simboliais, reiškiančiais, kad jokie komerciniai skrydžiai į ar iš čia negali būti atliekami.
Pilotas net ir keliais metrais per toli nutupdęs čia savo lėktuvą gali atsidurti vandenyje.
1) Tarptautinis Princesės Džiulijanos oro uostas (Olandijai priklausanti San Marteno sala)
Wikipedia.org nuotr./Princesės Džiulijanos oro uostas |
Karibų jūroje esančioje San Marteno saloje įrengtas tarptautinis Princesės Džiulijanos oro uostas. Tai antras pagal užimtumą oro uostas Karibų salose.
Jis pasižymi sąlyginai trumpu, 2180 metrų ilgio pakilimo/nusileidimo taku. Gigantiški lėktuvai į jį atskrenda palei pat paplūdimį, 10-20 metrų aukštyje. Tai – bene pati populiariausia vieta tarp lėktuvų fotografijos mėgėjų.
Negana to, atsiranda ir smalsuolių, kurie įsikibę į tvorą savo kailiu įsitikina, kokia yra reaktyvinių variklių galia didelių lainerių pakilimo metu.