Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šešėlyje – mažiausiai pusė transporto priemonių sektoriaus Lietuvoje

Šešėlinis verslas už pirmą kartą Lietuvoje parduotas naudotas transporto priemones per metus galimai gauna apie 256 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Dar apie 33 mln. eurų pajamų susižeria iš neteisėtai vykdomos nenaudojamų lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo veiklos, rodo Aplinkos apsaugos instituto transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos tyrimas. Toks tyrimas Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą, rašoma pranešime.
Automobilių atliekos
Automobilių atliekos / Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje registruota apie 1,5 mln. kelių transporto priemonių, iš kurių maždaug 1,4 mln. sudaro lengvieji automobiliai ir mikroautobusai (M1 ir N1 klasės transporto priemonės). 2017 metais pirmą kartą buvo įregistruota apie 160 tūkst. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, iš jų apie 47 proc. sudarė automobiliai registruoti pagal tiesiogiai pateiktus užsienio transporto priemonių registracijos dokumentus, t. y. teoriškai transporto priemonė įsigyjama iš užsienyje registruoto asmens, bet praktiškai iš pardavėjo Lietuvoje.

„Įvertinus teisiškai iš užsienyje registruotų asmenų įsigytų transporto priemonių kiekį ir 2017 metų vidutinę naudotos transporto priemonės pardavimo kainą Lietuvoje, galima teigti, kad šešėlinis verslas už pirmą kartą Lietuvoje parduotus automobilius galimai gauna apie 256 mln. eurų neapskaitytų pajamų per metus“, – sakė Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Dešimtis milijonų neapskaitytų pajamų susižeria ir vykdantys neteisėtą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) ardymo veiklą. Šešėlyje veikiantys ardytojai per metus galėjo gauti apie 23 mln. eurų pajamų už priduotas teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas (įvairius metalus, akumuliatorius, laidus) ir pakartotiniam naudojimui parduotas tinkamas dalis. Taip pat galėjo būti neapskaityta apie 10 mln. eurų gautinų lėšų dėl neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų (plastiko, gumos, stiklo), susidariusių apdorojant ENTP, pridavimo. Taigi, valstybė iš viso galimai nesurinko mokesčių nuo 33 mln. eurų gautinų pajamų.

Tyrimo duomenimis, 2017 metais Lietuvoje galimai buvo apdorota apie 130 tūkst. netinkamų naudoti lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, iš jų tik 24 tūkst., arba 18 proc. buvo išardyta teisėtai.

„Akivaizdu, kad transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo (ardymo) šešėlio mastas Lietuvoje yra itin didelis, o šešėlio pasekmės – skaudžios. Pajamų ar jų dalies už automobilių pardavimą neapskaitantys ir neteisėtai ENTP ardymo veiką vykdantys asmenys ne tik iškraipo rinką ir konkurencinę aplinką, bet ir stumia į šešėlį netgi skaidriai dirbantį verslą. Žalos dėl nesumokėtų mokesčių patiria valstybė ir kiekvienas gyventojas“, – teigė A.Skinulis.

Anot jo, gyventojai, perkantys automobilius neva iš užsienio piliečio, nepelnytai tampa transporto priemonę parduodančio asmens bendrininku, nes dažniausiai lėšos už automobilio pardavimą yra neapskaitomos. Po nelegalaus transporto priemonės apdorojimo į aplinką ar buitinius konteinerius išmestomis neigiamą rinkos vertę turinčiomis atliekomis tenka rūpintis valstybei arba jų tvarkymą finansuoti gyventojams per komunalinių atliekų sutvarkymo mokestį.

„Jei transporto priemonių sektoriuje pavyktų pasiekti daugiau skaidrumo, automobilių prekeiviai įgytų praktinę galimybę teisėtai jais prekiauti, o gyventojai – saugiai nupirkti transporto priemonę. Iš to išloštų ir valstybė, nes gautų daugiau pinigų visuomenės poreikiams panaudoti, ir nebūtų teršiama aplinka“, – sakė Aplinkos apsaugos instituto vadovas.

Skaičiuojama, kad galimas aplinkai padarytos žalos dydis (teorinis) po neteisėto ENTP apdorojimo per metus gali siekti 236 mln. eurų.

Aplinkos apsaugos instituto vadovo nuomone, esamą situaciją reikėtų keisti mažinant administracinę ir finansinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui bei keičiant teisės aktus. Pavyzdžiui, aplinkosaugos dokumentų gavimas teisėtai ENTP apdorojimo veiklai pradėti vidutiniškai užtrunka apie 7 mėn. ir planuojamos veiklos vykdytojui gali kainuoja apie 35 tūkst. eurų. Tai – tik viena iš priežasčių, kodėl veikla vykdoma nelegaliai. Kita vertus, kontrolės institucijos neretai tikrina teisėtai veikiantį verslą, o nelegaliai veikiantys asmenys ir toliau lieka šešėlyje.

„Bėdų turime ir daugiau. Dėl mažo rinkos skaidrumo ir gamintojų bei importuotojų pareigų nevykdymo Lietuva nevykdo ES direktyvos bei ENTP pakartotinio naudojimo ir perdirbimo užduočių. Užduotys numato, kad tik 5 proc. automobilio ardymo metu susidarančių atliekų gali būti pašalinama“, – sakė A.Skinulis.

Aplinkos apsaugos institutas tikisi, kad ši transporto sektoriaus tyrimas, kurį parengti padėjo Europos automobilių gamintojų asociacija, pasitarnaus tiek verslui, tiek valstybinėms institucijoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?