Kadangi tai nėra įprastas automobilio testas – „e-NV200 Evalia“ vis dėlto yra mikroautobusas, o jo vairavimo malonumą vertinčiau minusu, pateiksiu tik kelis faktus apie elektrinę jo dalį.
Prieš kurį laiką teko bandyti „Nissan LEAF“, bei „Mitsubishi i-MiEV“, tačiau tuomet Lietuvoje dar nebuvo net užuominų apie elektromobilių infrastruktūrą. Šiandien apie tai kalbama net ne užuominomis, o realiai padarytais darbais, tad ir elektromobilio testas įgauna kitokią formą.
Lietuvoje parduodami tik 4 elektromobiliai
Šiuo metu Lietuvoje parduodamos keturių modelių elektra varomos transporto priemonės: „Mitsubishi i-MiEV“, „Nissan LEAF“, „Nissan e-NV200 Evalia“ ir „Tazzari Zero“. Greitu metu turėtų prasidėti ir „Volkswagen e-Golf“, „e-Up!“ ir BMW i3 pardavimai, nors keletą šių modelių jau galima matyti gatvėse.
Visų jų kainos perkopia 100 tūkst. Lt, tačiau turi potencialą mažėti pingant ir tobulėjant elektrinių variklių bei baterijų technologijoms.
Pavyzdžiui, „Nissan e-NV200 Evalia“ kainuoja nuo 109 tūkst. Lt, o benzinu varoma „Evalia“ – 75 tūkst. Lt. Pridėjus elektriniame modelyje esančius privalumus, benzininio „Nissan NV200 Evalia“ kaina pakiltų bent iki 85 tūkst. Lt. 24 tūkst. Lt – skirtumas, galintis lengvai „atsipirkti“ vien per garantinį penkerių metų laikotarpį.
Degalai nemokami
Elektromobilio degalai gali būti nemokami, bent jau šiandien. Kaip? Tereikia gyventi Vilniuje ir kartais atvykti papietauti į centrą, automobilį paliekant prie Operos ir baleto teatro. Čia yra elektromobiliams rezervuotos dvi vietos, kurias duslintuvus turinčius automobilius vairuojantys vilniečiai pagarbiai aplenkia – net teatre vykstant renginiui, elektromobilių vietos būna laisvos.
Ten galima nemokamai įkrauti elektromobilį vos per pusvalandį – per tiek laiko pasiekiamas apie 80 proc. įkrovimo lygis.
Bėda ta, kad tai – vienintelė greitojo įkrovimo stotelė Vilniuje. Dar viena yra Kaune, trečios griaučiai – Vievyje. Tačiau jau kitąmet jų visoje šalyje įkrovimo vietų turėtų atsirasti kelios dešimtys.
Nepainiokite greitojo įkrovimo stotelių su paprastomis stotelėmis, esančiomis prekybos centruose. Ten yra paprastas elektros lizdas, prie kurio prijungus elektromobilį, visiškas jo įkrovimas truks 10 valandų. Greitojo įkrovimo stotelės įrengimas kainuoja dešimt kartų brangiau ir jų Lietuvoje kol kas – dvi.
Atsipirkimo skaičiavimas klaidingas
Skaičiuojantys elektromobilio atsiperkamumą, visada vertina, kad benzininiu automobiliu įveikti 100 km mieste reikia, pavyzdžiui, 40 Lt, o elektriniu – 8 Lt. Tačiau retas įvertina, kad elektromobilio „degalai“ dažnu atveju gali kainuoti nulį litų, įkraunant jį viešose stotelėse.
Antras dalykas – eksploatacija. „Nissan“ elektromobilių eksploatacijos kaštai iki 90 tūkst. kilometrų siekia vos tūkstantį litų. Nereikia keisti tepalų, žvakių, filtrų ir daugelio kitų dažnai susidėvinčių dalykų. Po kapotu lįsti reikia tik norint įpilti langų plovimo skysčio.
Elektromobiliui keisti reikia tik padangas ir stabdžių trinkeles. Tiesa, čia jau prasideda savi niuansai – jeigu stabdžių trinkelės dyla keliskart lėčiau nei paprastam automobiliui, nes e-NV200 daug stabdymo darbo atlieka varikliu, tai padangoms pinigų gailėti negalima. Nusipirkus kokias pigesnes, neturinčias A žymėjimo ekonomiškumo skalėje, greitai pastebėsite, kad vietoj 170 km įmanoma įveikti tik 150 ar dar mažiau.
Reikia dviejų automobilių
Kad ir ką sakytų pardavėjai – pavyzdžiui, kad ir į Palangą elektromobiliu bus galima nuvažiuoti, kai tik greitkelyje bus įrengtos greitojo įkrovimo stotelės, netikėkite jais. Teoriškai galima padaryti daug ką, tačiau iš tiesų važiavimas šiuolaikiniu elektromobiliu (išskyrus „Tesla“) iš Vilniaus į Palangą būtų kankynė.
Teoriškai galima padaryti daug ką, tačiau iš tiesų važiavimas šiuolaikiniu elektromobiliu (išskyrus „Tesla“) iš Vilniaus į Palangą būtų kankynė.
Konkretus pavyzdys: gamintojas deklaruoja, kad „Nissan LEAF“ gali įveikti 200 km vienu įkrovimu. Bet greitkelyje juk nesivilksite 80 km/val., ar ne? Važiuosite įsijungęs kondicionierių bei garso aparatūrą? Keliausite ne vienas? Tai pasvajokite apie 200 km ir grįžkite į realybę, kuri sako – 120–140 km. Tai reiškia bent du sustojimus, kur per pusvalandį tektų įkrauti bateriją iki 80 proc.
Tad vienintelis logiškas variantas aktyviam žmogui yra turėti du automobilius: vieną varomą elektra, skirtą miestui, ir kitą dyzelinį, skirtą tolimesnėms kelionėms. Kitaip nebus tol, kol elektromobilis negalės vienu įkrovimu, normaliomis sąlygomis, įveikti bent 500 km. T.y. kol gamintojas nedeklaruos, kad elektromobilis gali įveikti bent 700 km.
Iki tol elektromobilio kelione Vilnius-Palanga gali užsiimti tik mokslinius tyrimus atliekantis entuziastas.
Stulbinantis pagreitis
Manote, kad 200 AG turintis „Renault Clio RS“ yra labai greitas? Iki tol, kol jis prie šviesoforo neatsistoja šalia „Nissan e-NV200 Evalia“. Žydras mikroautobusas devynis iš dešimties mieste sutinkamų savo jėgomis labai pasitikinčių vairuotojų „pastato į vietą“ sprinte nuo 0 iki 50 km/val.
Jo maksimalų greitį gamintojas nurodo 122 km/val., tačiau nuokalnėje pavyko pasiekti 136 km/val. – bent jau tiek rodė spidometras. Tikėtina, kad realus greitis nesiekė ir 130 km/val., tad 122 yra realus šio mikroautobuso maksimalus greitis.
Sakysit, mažai? Mieste „per akis“. O ir greitkelyje užtektų – juk apie 120 km/val. greičiu juda dauguma eismo srauto dalyvių. Nors gana juokingai atrodytų, kai judėdamas į įkalnę pradėtum lėtėti, nuo kalno – greitėti.
Žiema: riebus pliusas ir dar riebesnis minusas
Šalčių metu elektromobilio baterijos yra ištvermingos mažiau nei vasarą. Į Lietuvą pradėjus plaukti naudotiems elektromobiliams iš Pietų Europos valstybių bei JAV, netruko pasklisti kreivas gandas, neva tokia transporto priemone negalima važinėti žiemą, o jeigu ir pavyksta ją užvesti, tai salone yra labai šalta.
Patarimas – nereikia pirkti šilto klimato šalims skirtų elektromobilių. Lietuvai, Suomijai ir kitoms šiaurinėms valstybėms skirti elektromobiliai turi specialius baterijų šildytuvus, dėl ko net ir šalčiausią žiemą pavyks įveikti arti šimto kilometrų. Tai – dvigubai mažiau nei vasarą, tačiau daugiau nei nulis.
Gandai apie salono šildymą yra netgi labai neteisingi – elektromobilis įšyla daug greičiau už dyzelinu ar benzinu varomą transporto priemonę. Jam tiesiog nereikia įkaisti – pradedi važiuoti ir elektrinis šildytuvas jau veikia. Žinoma, elektrinis šildytuvas montuojamas tik į Šiaurės šalims skirtus elektromobilius.
Vairuoti elektromobilį sunkiau nei „Porsche“
Kai vairuoji „Porsche“, visi tave išgirsta ir tada pamato. Kai vairuoji elektromobilį, niekas tavęs negirdi, tad ir pamato vėliau. Važiuojant Vilniaus senamiesčio gatvėmis ar namų kiemais, reikia įsivaizduoti tarsi visi aplinkiniai žmonės būtų kurti. Naktį lengviau – praeiviai bent jau pamato elektromobilio šviesas.
Šis palyginimas tinka ne visiems „Porsche“ – „Panamera“, „918 Spyder“ bei „Cayenne“ jau turi hibridines versijas, kurios iki 50 ar 60 km/val. gali įsibėgėti varomos vien elektra.
Nuolaidos juokingos, bet malonios
Elektromobiliai neturi daug nuolaidų Lietuvoje. Vilniuje jiems nekainuoja parkingas bei galima važiuoti kai kuriomis viešajam transportui skirtomis eismo juostomis. Kaune kol kas galioja tik parkingo lengvata. Kiek šios nuolaidos naudingos?
Priklauso nuo gyvenamosios vietos, darbo vietos ir kitų dalykų. Turint galvoje, kad naują elektromobilį perkantis žmogus jam privalo atseikėti bent 100 tūkst. Lt ir turėti dar bent vieną automobilį, galima įtarti, kad jis gyvena privačiame name, o dirba kur nors centre.
Nemokamas įkrovimas nėra toks aktualus, o nemokamas parkingas senamiestyje naudingas tik susitikimų ne biure metu. Tačiau galimybė kelionę į darbą sutrumpinti važiuojant viešajam transportui skirtomis juostomis yra fantastiškas dalykas. Juk retas vairuotojas gali A juosta važiuoti legaliai, ar ne?
