Siekia pakeisti ne tik keliavimo, bet ir infrastruktūros planavimo įpročius
Pastaruoju metu apie darnų judumą kalbama dažnai, bet kodėl tai taip svarbu? Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius paaiškino, kad tai leidžia atrasti patrauklesnius, sveikesnius ir saugesnius keliavimo būdus. 15min paklaustas, ko reikia, kad judėtume darbiau bei nuo ko reikėtų pradėti, jis pabrėžė, kad svarbiausia – įsiklausyti į gyventojų poreikius, atlikti kasdienių jų kelionių detalias analizes ir pagal tai parinkti tinkamiausias priemones.
„Neretai pasitaiko, – pridūrė jis, – kad miestai, sekdami geraisiais užsienio ar kitų miestų pavyzdžiais, nori pritaikyti kitur veikiančias priemones nė neįvertinę, ar jos tikrai atitinka vietos sąlygas ir poreikius.“
Darnaus judumo koncepcija norima pakeisti ne tik keliavimo, bet ir planavimo kultūrą.
„Ši idėja leidžia žmonėms atrasti kitus keliavimo būdus, daug patrauklesnius, sveikesnius, aktyvesnius ir saugesnius, dėl ko mažėja oro tarša, gerėja savijauta ir gyvenimo kokybė. Alternatyvios susisiekimo galimybės, ypač mažesniuose miestuose, kur atstumai nėra labai dideli, gali veikti tikrai labai gerai, jei užtikrinama reikalinga infrastruktūra“, – neabejojo darnaus judumo ekspertas.
Skeptikai pasakytų, kad darnus judumas reikalingas tik didžiuosiuose miestuose, tačiau ir jiems 15min pašnekovas yra paruošęs atsakymą. Jo teigimu, kiekvienas miestas turi savitų susisiekimo problemų, kurias reikia vienaip ar kitaip išsispręsti, tačiau kalbant bendrai, visa susisiekimo infrastruktūra anksčiau buvo projektuojama didesniam eismo laidumui, bet mažai dėmesio skiriant bevarikliam susisiekimui, todėl darnaus judumo koncepcija norima pakeisti ne tik keliavimo, bet ir planavimo kultūrą.
Galutinis rezultatas – 2030-aisiais, bet jau šiandien Šiauliai gali pasigirti
Viena iš savivaldybių, pasiryžusių kurti efektyviu išteklių ir šiuolaikinių technologijų naudojimu grindžiamą darnaus judumo sistemą – Šiaulių. Kaip 15min pasakojo savivaldybės administracijos Projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Mituzaitė, iš 32 suplanuotų priemonių net 19 jau yra vykdomos. Tarp šiuo metu atliekamų darbų – pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimas, o taip pat – naujų įrengimas.
Dar viena gera žinia Šiauliuose gyvenantiems dviračių entuziastams – netrukus bus įrengtos specialios stoginės, kuriose saugiai galėsite palikti savo „žirgus“. Kalbant apie saugų eismą labai svarbu paminėti, kad dėmesys taip pat skiriamas juodųjų dėmių šalinimui diegiant įvairias eismo saugumo priemones. Be to, vis daugiau miesto erdvių pritaikoma specialiųjų poreikių turintiems asmenims, o taip pat – žmonėms su regėjimo negalia. Beje, Šiaulių Dubijos ir Serbentų gatvių sankryžoje netrukus iškils naujas, išmanusis šviesoforas ir kiti saugiam eismui būtini elementai.
15min pašnekovė atkreipė dėmesį, kad darnaus judumo mieste planas – ilgalaikės perspektyvos dokumentas. Kalbant paprastai, galutinį rezultatą išvysime 2030 metais. Projekto „Darnaus judumo priemonių diegimas Šiaulių mieste“ biudžetas siekia daugiau kaip 2,5 mln. eurų. Didžiąją dalį finansavimo sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos, o kiek daugiau kaip 760 tūkst. eurų – mažesnę dalį – skyrė savivaldybė.
Visą Šiaulių savivaldybės darnaus judumo planą galite pamatyti ČIA.
Jonavoje – pokyčiai nuo šaligatvių iki tilto
Keliaukime į vidurio Lietuvą. Ar žinojote, kad Jonavos savivaldybė buvo pirmoji, patvirtinusi darnaus judumo planą? Apie tai, kaip sekasi jį įgyvendinti, kalbamės su savivaldybės atstovu Evaldu Utyra. 15min paklaustas, kokius didžiausius susisiekimo infrastruktūros trūkumus, trukdančius judėti darniau, mato, jis atsakė: „Tai būtų pasenusios, nešiuolaikinės viešojo transporto priemonės, neišplėtotas kelių ir dviračių takų tinklas, priemonės, nepritaikytos žmonėms su specialiais poreikiais. Judėti darniau neretai trukdo ir žmonių įpročiai, pvz., visur važiuoti automobiliu. Visa tai stengiamės keisti.“
Pasak jo, mieste įgyvendinamos priemonės mažina neigiamą automobilių poveikį aplinkai, keičia Jonavos miesto gyventojų judumo įpročius ir elgseną, taip pat gerina gyvenimo kokybę. Sparčiau įgyvendinti darnaus judumo planą padeda Europos Sąjungos fondų investicijos.
„Šiemet mieste jau nutiesėme kelias naujas dviračių takų atkarpas. Bendras dviračių ir pėsčiųjų takų tinklas Jonavos rajone šiuo metu yra daugiau nei 22 km. Jau dabar dviračiais galima apvažiuoti visą miestą, pasigrožėti vaizdingais maršrutais, pailsėti specialiai įrengtose poilsio zonose. Darbai nesustojo, takai ir toliau ilginami, be to – pritaikomi žmonėms su specialiaisiais poreikiais“, – kalbėjo E.Utyra.
„Norime sukurti tokią sistemą, – pridūrė jis, – kad dviračiu važiuoti būtų taip pat patogu, kaip ir automobiliu. Todėl prie daugiabučių ketiname įrengti specialias patalpas, tarsi nedidelius garažus, kur gyventojai saugiai galėtų palikti dviračius.“
Pasak pašnekovo, darnaus judumo plane numatyta ir daugiau reikšmingų priemonių, tarp kurių – dviračių stoginės, elektrinių automobilių įkrovimo stotelės. Beje, pirmosios 3 jau įrengtos, o ateityje elektromobilius įkrauti jonaviškiai ir svečiai galės dar 26 specialiose vietose. 15min kalbintas E.Utyra atkreipė dėmesį, kad atskiru Europos Sąjungos projektu ketinama įdiegti 20 informacinių švieslenčių miesto autobusų stotelėse, o taip pat autobusų GPS padėties nustatymo ir perdavimo įrenginius 39 autobusuose.
„Miesto viešajame transporte įrengsime informacines priemones, pritaikytas asmenims su klausos ir regos negalia. Pertvarkysime esamas viešojo transporto stoteles bei įrengsime 13 naujų stotelių“, – toliau kalbėjo jis.
Pašnekovo teigimu, bene įdomiausias šiuo metu pradedamas vykdyti darnaus judumo projektas Jonavoje – pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per judrią Žeimių gatvę.
„Viltis pagaliau pradėti šio tilto statybas, – svarstė jis, – atsirado susisiekimo ministrui paskirsčius papildomas lėšas savivaldybių kelių saugumo priemonėms įrengti. Gavusi Vyriausybės finansavimą, Jonavos rajono savivaldybė jau pasirašė sutartį dėl statybos darbų.“
Naujojo tilto ilgis sieks 61 metrą, juo galės judėti pėstieji ir dviratininkai, numatytos prieigos neįgaliesiems. Originalių formų statinys, tikimasi, taps nauju modernaus Jonavos miesto simboliu.
Visą Jonavos savivaldybės darnaus judumo planą rasite ČIA.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
