„Praktikoje pasitaiko, kad greičio viršijimą užfiksavus stacionariajai kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai, ne visuomet galima tiksliai identifikuoti transporto priemonę vairavusį asmenį. Piliečiai, stengdamiesi išvengti atsakomybės, ypač už didelį greičio viršijimą numatytų didelių baudų ar teisės vairuoti atėmimo, gali teigti, kad vairavo ne jie, nurodyti, kad vairavo Lietuvoje negyvenantys asmenys, ar apskritai teigti, kad nežino, kas vairavo paskolintą automobilį.
Byloms atsidūrus teismuose, atsakomybės priskyrimas tampa komplikuotas bei yra gaišinamas valstybės institucijų darbo laikas. Nustačius atsakomybę, transporto priemonės savininkui procesas tampa aiškesnis ir paprastesnis bei įgyvendinamas atsakomybės neišvengiamumo principas. Šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebūtų taikomas“, – siūlomą įstatymo projektą pranešime komentavo Seimo narys Paulius Saudargas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kas klaidina Vilniaus senamiestyje įvedus kilpinį eismą
Jei Seime būtų apsispręsta pritarti šiam įstatymo pakeitimo projektui, naujoji tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.
