„Škoda Superb“ prieš „Opel Insignia“: čekiškas praktiškumas ar vokiškas universalumas?

Universalai Senajame žemyne yra populiarūs dėl daugybės priežasčių. Viena jų – jie yra bene idealūs partneriai bet kurioje įmanomoje situacijoje. Jie talpūs, patogūs, erdvūs, dinamiški, praktiški bei lengvai valdomi. Be to, mano nuomone, universalai yra pats geriausias priešnuodis sparčiai populiarėjantiems krosoveriams.

Universalus galime skirstyti į tris grupes – S, M ir L. Priklausomai nuo poreikių, gamintojai siūlo įvairaus dydžio, įvairaus pajėgumo automobilius į kuriuos galėsima sutalpinti nors ir skalbimo mašiną.

Šį kartą į bandymų trasą ištraukėme itin populiaraus „Škoda Superb“ modelio universalą ir ne ką mažesniu populiarumu pasižyminčią naujos kartos „Opel Insignia“, kuri, pagal pardavimų statistiką, visuomet būdavo tiesioginis čekiško automobilio konkurentas.

Aivaro Grigelevičiaus nuotr./„Škoda Superb“ prieš „Opel Insignia“: čekiškas praktiškumas ar vokišką universalumas?

Skirtingomis kryptimis

„Gražus opelis“ arba „graži škoda“ – pakankamai retai naudojami epitetai, nebent kalbama apie sportiškas, kaimynus prižadinti galinčias modelių versijas.

Automobilio dizaino gerumas visuomet bus skonio dalykas, tačiau puikios kėbulo linijos gatvėje visuomet sulaukia daugiau žvilgsnių. Jeigu automobilių dizainą vertintume būtent pagal šį kriterijų, naujoji „Opel Insignia“ pelnytų pergalę.

„Opel“ pastarąjį dešimtmetį stengdavosi sukurti automobilius, kurie bandytų išsivaduoti iš nuobodžios vokiškos rutinos, neprarandant solidumo, ir jiems tai puikiai sekėsi.

Žvelgiant į antrosios kartos „Insignia“, apima panašios mintys. Eksterjero dizainas tapo griežtesnis, agresyvesnis, tačiau tuo pačiu ir solidesnis su trupučiu elegancijos. Formulė, kuri anksčiau buvo labai plačiai naudojama itališkų automobilių dizaine.

„Škoda“ stovėdama šalia „Opel“ privalo pripažinti, jog atrodo kukliau, santūriau ir netgi blankiau. Tai nėra prastai atrodantis automobilis – tikrai ne, tačiau žvelgiant į „Superb“ supranti, jog dizaineriai labiau galvojo apie universalo funkciją, o ne pačią formą.

Aivaro Grigelevičiaus nuotr./„Škoda Superb“ prieš „Opel Insignia“: čekiškas praktiškumas ar vokišką universalumas?

Dėmesys smulkmenoms

Jeigu jau prakalbome apie vizualinę automobilių pusę, įsėdę į „Insignia“ arba „Superb“ interjerą, iškart pamatysite ryškius skirtumus. Visų pirma – „Opel“ automobilyje jautiesi lyg modernaus, šiuolaikiško ratuočio salone. Skaitmeninis prietaisų skydelis, lenktos, akį lepinančios formos ir centrinės konsolės paprastumas maloniai nustebina. Gaila, jog gerą pirmąjį įspūdį gadina smulkmenos – abejonių kelianti surinkimo kokybė (reikėtų paminėti, jog kai bandėme hečbeką, interjere negirdėjome jokių pašalinių garsų ar krebždesių, kurie keltų abejonių dėl surinkimo) bei pigiai atrodantis blizgus plastikas, kuris naudojamas tose vietose, kurias visuomet liečiate pirštais.

Paprastumą ir elementarumą vertinantys vairuotojai džiaugsis ir šypsosis sėdėdami už „Superb“ vairo – paprastas ir nepretenzingas prietaisų išdėstymas bei apipavidalinimas smegenims siunčia tik vieną žinutę – labai „volkswageniška“. Tai – nemažas privalumas, nes su vokiškai tvarkingai išdėstytais prietaisais ateina ir preciziška bei gera surinkimo kokybė.

Nepaisant anksčiau paminėtų dalykų, abiejų automobilių vairuotojo krėslo pozicija, automobilio ergonomika bei dėtuvių salone skaičius – verti komplimentų. Kadangi praktiškumas ir talpumas yra šių automobilių vizitinės kortelės, „Škoda“ ir „Opel“ bagažinės tūriai taip pat yra labai panašūs. „Insignia Sports Tourer“ turi 560 – 1665 litrų talpos bagažinę, „Superb“ bagažinė dar didesnė – 625 – 1760 litrų.

Teoriškai – maždaug 100 litrų skirtumas turėtų padėti apsispręsti tiems, kas skiria didžiausią dėmesį bagažinės tūriui, tačiau aš labai abejoju, ar realiame gyvenime šis skirtumas turės didžiulę įtaką, nes abiejų automobilių bagažinių anga plati ir žema, galinės sėdynės leidžia sukurti beveik lygių grindų efektą. Trumpai tariant – vaikai, šuo ir keletas kelionių krepšių į šiuos automobilius sutilps be rūpesčių.

„Škoda Superb“ prieš „Opel Insignia“: čekiškas praktiškumas ar vokišką universalumas?

+53

Taupūs dyzeliai

Naujų automobilių pirkėjai dažnai susiduria su dilema – kokiais degalais varomą variklį pasirinkti? Benzininį ar dyzelinį? Anksčiau specialistai teigdavo, jog dyzelinį motorą verta rinktis tik tuomet, jeigu per vienerius metus nuvažiuojate daugiau kaip 30 000 kilometrų. Visai kitais atvejais verta rinktis benzinu varomą analogą, bet ar ši taisyklė galioja ir dabar? Iš tiesų – nelabai.

Modernūs benzininiai varikliai labai mažai kuo nusileidžia savo broliams, kurie pusryčiams ir vakarienei minta dyzelinu kvepiančiu kokteiliu. Žinoma, panašaus pajėgumo benzininiai motorai negali pasiūlyti didžiulio sukimo momento, tačiau degalų sąnaudų prasme – atotrūkis yra minimalus.

„Opel“ ir „Škoda“ savo pirkėjams siūlo rinktis iš keleto benzininių arba dyzelinių motorų. Mūsų bandymuose dalyvavę modeliai buvo aprūpinti 2 litrų darbinio tūrio, 4 cilindrų dyzeliniais jėgos agregatais, kurie išvystė atitinkamai 170 ir 150 arklio galių, ir 480 Nm bei 340 Nm sukimo momentą.

Aivaro Grigelevičiaus nuotr./„Škoda Superb“ prieš „Opel Insignia“: čekiškas praktiškumas ar vokišką universalumas?

„Opel“ šioje poroje, bent jau „ant popieriaus“, atrodo kaip dinamiškesnis ir greitesnis automobilis, nes bandomuoju triušu tapusi „Insignia“ turėjo keturių varančiųjų ratų pavarą ir didesnį sukimo momentą. Visgi šį kartą pasitvirtino viena gyvenimiška taisyklė – „Mažiau yra daugiau“. Dinamikos prasme „Opel“ savo konkurentui nusileidžia visose įmanomose srityse. Akceleracija iki 100 km/val., staigiu pagreitėjimu važiuojant skirtingais greičiais. Pateikiame keletą skaičių, kuriuos užfiksavome patys (ir jie nebūtinai sutaps su gamintojo duomenimis, pateikiamais žemiau esančioje lentelėje):

• Akceleracija iki 100 km/val. – 9,3 sekundės. „Škoda“ tą patį padaro per 9,1 sekundes.
• Akceleracija nuo 60 iki 90 km/val. Važiuojant 5 pavara: „Opel“ rezultatas – 6,6 sekundės, „Škoda“ rezultatas – 6,3 sekundės.
• Akceleracija nuo 80 iki 120 km/val. Važiuojant 5 pavara. „Opel“ rezultatas – 7,8 sekundės. „Škoda“ rezultatas – 6,8 sekundės. Kaip tai gali būti? Elementaru – „Škoda“ sveria 183 kilogramais mažiau už raumeningiau atrodantį „Opel“.

Mažesnis svoris „Škodai“ pagelbėja taupant brangius dyzelino lašelius. Mūsų bandymo metu, čekiškas universalas suvartojo 7,1 litro mieste, 6,4 litro greitkelyje ir 4,9 litro užmiestyje. „Opel“ rezultatai, kita vertus, buvo ne ką prastesni: 7,6 litro mieste, 6,7 litro greitkelyje ir 5,2 litro užmiestyje.

Ilgų distancijų asai

Vidutinės klasės universalai – šeimas turinčių vairuotojų automobiliai. Be to, tai yra pati geriausia alternatyva populiariesiems krosoveriams, kurie nors ir gali pasiūlyti aukščiau įrengtą vairuotojo kėdę, tačiau nė iš tolo negali prilygti komfortu, valdymo savybėmis, stabilumu važiuojant didesniu greičiu ir svarbiausia – eksploatacinėmis išlaidomis.

Daugeliui gali pasirodyti, jog miestų gatvės nėra ta erdvė, kurioje šie universalai jaustųsi kaip žuvis vandenyje. Nepaisant to, jog abu automobiliai yra 4,8 metro ilgio, tiek vienas, tiek kitas palyginamojo testo dalyvis ankštose vietose gali manevruoti ne ką prasčiau negu kompaktiškesnis hečbekas. Vis dėlto, „Škoda“ yra tas automobilis, su kuriuo manevruoti mieste yra lengviau ir maloniau. Puikus matymo laukas bei vienu pirštu sukinėjamas vairas labai palengvina nuolatinį „tampymąsi“ daugiabučių kiemuose ar daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse. Puikus to įrodymas – vos 11,2 metro siekiantis apsisukimo spindulys, kuris yra tik 0,1 metro didesnis už „Ford Focus“.

Aivaro Grigelevičiaus nuotr./„Škoda Superb“ prieš „Opel Insignia“: čekiškas praktiškumas ar vokišką universalumas?

Tad kodėl nusprendėme nuskriausti „Opel“? Taip padarėme tik dėl vienos priežastis – pernelyg storų statramščių, kurie trukdo parkuojantis ir įspūdžio, jog vairuojame žymiai didesnį automobilį negu yra iš tikrųjų. Žinoma, tai yra mažytė smulkmena, nes kaip ir „Škoda“, taip ir „Opel“ gali pasigirti pakankamai geru apsisukimo spinduliu (11,74 metro).

Antroji rungtis – keliaujame į užmiestį. Kiekvienam mūsų šalies vairuotojui pažįstamoje aplinkoje universalai pradeda elgtis skirtingai. Pavyzdžiui, posūkiuose „Škoda“ elgiasi užtikrinčiau ir stabiliau negu „Opel“, tačiau už šį vairuotojų mėgstamą privalumą turėsite atsisakyti nelygumus sugeriančios pakabos. Nors standartinė pakabos konfigūracija lietuviškus kelius „suvalgo“ pakankamai neblogai, tačiau aštresnis sujungimas ar netolygi asfalto danga nėra pats mieliausias ruožas, kuriuo norėtų riedėti „Superb“.

„Insignia“ yra būtent tas automobilis, kuris su didžiuliu entuziazmu važiuos ten, kur kelio danga yra labai prasta. Net ir turėdama 18 colių skersmens ratlankius, „Insignia“ prastus kelius įveikia į viršų iškėlusi vidurinį pirštą. Posūkiai, deja, nėra pats mėgstamiausias „Opel“ žodis – „Superb“ suteikia didesnį vairavimo malonumą.

Ir paskutinė bei pati mėgstamiausia šių automobilių rungtis – ilgų distancijų važiavimas. Abu universalai važiuodami greitkeliu, net ir didesniu greičiu, išlieka stabilūs, tylūs ir po truputėlį priverčiantys atsipalaiduoti, įsitaisyti ir stebėti kaip greitai tirpsta iki galutinio taško likę kilometrai.

Skirti ne ženklelių snobams

Pažvelgus į „premium“ klasės automobilių pardavimus, gali susidaryti įspūdis, jog vis daugiau žmonių nori vairuoti prabangesnę mašiną. Ar tik dėl to, jog ji yra geresnė? Tikrai ne.

Aivaro Grigelevičiaus nuotr./„Škoda Superb“ prieš „Opel Insignia“: čekiškas praktiškumas ar vokišką universalumas?

Daugelį žmonių žavi ant radiatoriaus grotelių ženklelis, kuris visiems aplinkiniams parodo, koks tu esi sėkmingas. Vis dėlto dabar gyvename labai puikiais laikais, kai ne patį prestižiškiausią ženkliuką dėvintis automobilis pasižymi tomis pačiomis ar net turi žymiai daugiau geresnių savybių.

Puikus to pavyzdys „Opel Insignia“. Į mūsų bandymą patekęs modelis turėjo gausų papildomos įrangos sąrašą, dėl kurios praktiškas universalas turėjo viską, ko tik gali norėti vairuotojas. Nuo automatinės automobilio pastatymo sistemos, eismo juosto palaikymo sistemos, iki tokių smulkmenų kaip ventiliuojamos sėdynės ar sistema, kuri bagažinę atidarys pamojavus koja po galiniu buferiu. Ir visa tai – už 38 600 eurų.

Į palyginamąjį testą patekusi „Škoda“ negalėjo pasigirti tokiu ilgu privalumų sąrašu kaip „Opel Insignia“. Tai buvo „Ambition“ komplektacijos modelis, kuris pradžiuginsiantis tuos, kuriems reikia tik pačių svarbiausių privalumų: šildomų sėdynių ir vairo, oro kondicionieriaus, automatinės greičio palaikymo sistemos ir automobilio statymo daviklių.

Natūralu, jog „Škoda“ šioje poroje yra pigesnė – automobilis kainuoja 30 923 eurus. Vis dėlto, jeigu „Opel Insignia“ turėtų silpnesnį dyzelinį motorą, automatinę dėžę ir panašų komforto įrangos sąrašą, vokiško universalo kaina subliūkštų iki 27 175 eurų.

Čekams yra alternatyvų

„Didžiausias automobilis už mažiausią kainą“ – taip retkarčiais norisi apibūdinti „Škoda“ markės filosofiją. Trečios kartos „Superb“, vertinant pagal kainos, kokybės ir erdvės santykį, daugelį metų neturėjo sau lygių. Praktiškai kiekvieną kartą, kai „Superb“ budavo palyginamjame teste, jo nugalėtojas buvo aiškus iš anksto.

Šiuo metu „Superb“ nebėra vienintelis vidutinės klasės universalas, kuris gali pasiūlyti milžinišką interjero erdvę už visiems įkandamą kainą. Vienas rimčiausių kandidatų įgelti čekiškam universalui į užpakalį – naujos kartos „Opel Insignia“, kuri įžengė į „Škoda Superb“ teritoriją, siūlydama praktiškai tuos pačius privalumus.

Į ilgį ir plotį išaugusį, bei nemažai antsvorio atsikračiusi „Insignia“ šioje kovoje ne vieną kartą bandė čekiškam universalui kibti į atlapus. Kelis kartus sėkmingai, kelis kartus turėjo pripažinti savo varžovo pranašumą.

Iš pradžių tikėjomės, jog „Superb“ vokišką universalą sumals į miltus, tačiau po keleto dienų bandymų – supratome, jog „Škoda“ neturi ryškaus pranašumo prie „Opel“ gaminį. Skirtumai ir privalumai slypi tik mažytėse detalėse, kurios ir nulemia šios poros nugalėtoją – tai „Škoda Superb“. Visgi , dabar žinome, jog pagaliau turime alternatyvą, kuri nuo čekiško universalui atsilieka ne keliais šviesmečiais, bet tik keliais žingsniais.

Škoda Superb

Privalumai:

• Sunkiai perspjaunamas kainos ir kokybės santykis
• Tvirtai suręstas automobilio interjeras su pagirtina ergonomika
• Milžiniška erdvė priekyje, ant galinių sėdynių
• Bagažinės tūris – didžiausias klasėje
• Komfortiškas ilgose kelionėse ir stabilus važiuojant bet kokiu greičiu
• Su vienu degalų baku drąsiai įveiksite 900 – 1000 kilometrų
• Bazinėje įrangoje yra patys reikalingiausi privalumai

Trūkumai:

• Ne pats išvaizdžiausias automobilis klasėje
• Tam tikrų žaislų trūkumas, kuriuos galima užsisakyti „Volkswagen“ automobiliuose

Opel Insignia

Privalumai:

• Patrauklus eksterjero dizainas
• Vargu, ar kada nors skųsitės interjero erdve ar bagažinės talpumu
• Šiuolaikiškai atrodantis interjeras
• Gausus kompaktiškų daiktų dėtuvių skaičius
• Komfortiškas, pastangų nereikalaujantis valdymas
• Visus įmanomus privalumus turintis modelis kainuoja ~ 38 000 eurų.

Trūkumai:

• Per didelė sankabos pedalo eiga
• Matomumą gadinantys stori priekiniai statramsčiai
• Informacijos ir pramogų sistemai trūksta intuityvumo
• Automobilis nemėgsta aštraus ir agresyvaus elgesio posūkiuose
• Variklis – galingas ir taupus, bet jis nėra toks dinamiškas kaip 150 AG dyzelis „Škodoje“.