„Net ir vasarą viešose erdvėse (gatvėse, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ar pakelėse) be priežiūros paliktos transporto priemonės sukelia didelių trikdžių gyventojams, greitosios pagalbos automobiliams, šiukšliavežiams ar kitiems eismo dalyviams. Snygis, kokio Lietuva nematė jau daug metų, dar labiau apnuogino šią problemą, nes žmonėms tenka apeiti ar apvažiuoti ne tik sniego pusnis, bet ir apleistus automobilius bendro naudojimo vietose“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit.
V. Jankoit teigimu, nors už be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą viešose erdvėse taikoma administracinė atsakomybė, tačiau šios problemos mastas nemažėja.
„Iš gyventojų gauname apie 2 tūkst. pranešimų per metus apie bendro naudojimo vietose paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Nemažėjantis pranešimų skaičius parodo, kad padėtis nesikeičia ir administracinė atsakomybė neatbaido neatsakingų transporto priemonių savininkų nuo pažeidimų, – sako V. Jankoit. – Ragintume gyventojus likti neabejingiems ir paraginti savininką patraukti viešoje vietoje paliktą apleistą transporto priemonę. Tais atvejais, kai neaišku, kam priklauso apleistas automobilis, reikėtų kreiptis į miesto ar rajono savivaldybę, policiją arba apie pažeidimą (galima ir anonimiškai) pranešti mūsų asociacijai.“
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas. Už pirmą kartą padarytą pažeidimą numatyta bauda siekia nuo 70 iki 140 eurų, o už antrąkart – iki 300 eurų bauda su (arba be) automobilio konfiskavimu.
Priėmimo vietos
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė pažymi, kad be priežiūros palikti netvarkingi automobiliai neretai tampa ir aplinką teršiančiais objektais dėl iš jų bėgančių įvairių pavojingų tepalų ir skysčių.
„Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas. Gyventojams draudžiama užsiimti senų automobilių ardymo veikla neturint tam tinkamų leidimų, o licencijuotų atliekų tvarkytojų sąrašą galima rasti www.atliekos.lt arba www.autotvarkymas.lt.
Europos Sąjungos (ES) šalyse galioja lengvųjų automobilių (M1 klasės) ir mikroautobusų (N1 klasės) pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigos ir užduotys. Pagal ES direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.
„Karantino metu daugiau laiko praleidžiame parkuose ar miškuose. Tenka pastebėti, kad jose mėtosi automobilių atliekos, kaip padangos, plastikas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai, guma ar stiklas. Jų matyti net ir šalia ežerų, upių ar upelių. Tai liudija, kad toli gražu ne visos atliekos patenka pas atliekų tvarkytojus ir yra tinkamai sutvarkomos“, – kalba V. Jankoit.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta 36,4 tūkst. tonų naudotų nebetinkamų transporto priemonių, iš jų 35,7 tūkst. tonų buvo apdorota (paruoša naudojimui ar šalinimui).
