S.Brundzos nuomone, tik užtikrinus konkurencingas ir palankias vartotojui degalų kainas, didėjant degalų realizacijai, šalyje galėtume surinkti daugiau akcizo bei PVM mokesčių ir taip papildyti šalies biudžetą.
„Neadekvačiai aukštos benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje pasaulyje vos ne kasdien pingant naftai – viena didžiausių šalies aktualijų, iškilusi ne vakar ir ne šiandien ir apie kurią, deja, tūpčiojama jau daugelį metų, taip ir nerandant, o gal ir nenorint surasti veiksmingų sprendimo būdų, – spalio 29 dieną Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo S. Brundza. – Siūlymas kažką riboti bei kontroliuoti laisvos rinkos sąlygomis galbūt ir nepatrauklus, tačiau netramdomas monopolininkų apetitas ne tik nepagrįstai tuština žmonių, kurių interesus siekdamas ginti, ėjau į šį Seimą, kišenes, bet ir verčia griebtis tegu ir nepopuliarių, bet veiksmingų sprendimo būdų“.
Seimo narį itin papiktino visą vasarą kaip įbestos degalinių reklaminiuose bokštuose stovėjusios nepajudinamos naftos produktų kainos, kai vos ne kasdien sklido pranešimai apie krintančias pasaulines naftos kainas. S. Brundza, dėkodamas žiniasklaidai, akcentavo, jog tik pagausėjus objektyvių ir gana piktų publikacijų, TV reportažų pastaruoju metu ir Lietuvoje šiek tiek sumažėjo dyzelino bei benzino kainos, tačiau šio sumažėjimo procentinė išraiška, prelegento nuomone, niekaip neatitinka naftos kainų mažėjimo pasaulinėse rinkose.
Gerokai aukštesnių benzino ir dyzelino kainų Lietuvoje niekaip nesupranta ir kaimynai latviai su estais, kur kainos jau seniai gerokai žemesnės nei mūsų šalyje. „Kaip čia yra, juk jūs, lietuviai, turite naftos perdirbimo gamyklą, todėl galėtumėte kliukinti į degalų bakus kurą kaip baltarusiai, per daug nesižvalgydami į piniginę?“, – neretuose susitikimuose šypsosi į ūsą mūsų kaimynai.
„Lietuvoje didmeninė naftos produktų rinka yra monopolinė, – akcentavo S. Brundza. – Dėl monopolijos bei realios konkurencijos nebuvimo, nors degalų rinka lyg ir stebima valstybės prievaizdo – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos – kainos neproporcingai aukštos. Ilgai trunkantys tyrimai, skirtos baudos, kurios paprastai yra ginčijamos teismuose, sudaro įspūdį, jog Konkurencijos taryba, bent jau sprendžiant šią problemą, yra bedantė ir realios įtakos kainodarai neturi“.
S. Brundzai bene daugiausiai klausimų kelia įmonės „Orlen Lietuva“ kainodara bei jos taikomas antkainis. Keistai atrodo ir šios įmonės (gamyklos) valdybos priimtas nutarimas viešai nebeskelbti didmeninių naftos produktų kainų...
„Mano giliu įsitikinimu, esant monopolinei rinkai, vienintelis gamintojas atsakingų institucijų (pvz. LR Konkurencijos tarybos) turėtų būti vėl įpareigotas kasdien skelbti naftos produktų kainas. Juolab, kad gamyklos kainos protokolą su beveik kasdien besikeičiančiomis kainomis kiekvieną rytą gauna rinkos „mažmenininkai“. Lietuvos vartotojai taip pat turi būti informuojami apie gamyklos kainas bei kainodarą“, – tvirtino S. Brundza.
Lietuvos vartotojams, kurie kone kasdien mato, kaip krenta kainos pasaulinėje rinkoje, kyla pagrįstas klausimas – kodėl pasaulinėje rinkoje naftos kainai sumažėjus daugiau kaip 20 procentų mažmeninė degalų kaina Lietuvoje sumažėjo tik nepilnais 4 procentais? Vairuotojai, lyginant liepos pabaigą su spalio viduriu, už litrą degalų šalies degalinėse mokėjo maždaug tik 10 centų mažiau.
Lietuvos mažmeninėje naftos produktų rinkoje degalų kaina yra tiesiogiai priklausoma nuo vienintelio didmenininko Lietuvoje – naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“, iš kurios į mažmeninę rinką Lietuvoje yra tiekiama per 90 proc. degalų.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad dėl degalų aukštų kainų kalta ne vien tik „Orlen Lietuva“. Ir S. Brundzai, ir daugumai vairuotojų šypseną kelia Lietuvos degalinių atstovų argumentai : sumažėjusi paklausa bei rinkos susitraukimas artėjant žiemai, nemažėjančios degalinių išlaikymo sąnaudos, kurios, atseit mažėjant paklausai, neleidžia mažinti degalų kainos. Net nepriklausomai nuo pasaulinės ar didmeninės kainos Lietuvoje kritimo...
Perfrazuojant plačiai pagarsėjusio filmo pavadinimą, benzino kolonėlių „karaliai“ situaciją aiškino paprasčiau – anksčiau, dar brangesnėmis kainomis prisipirkę jūras degalų, kurias dabar privalą pelningai realizuoti... Neskubėjo kainų mažinti ir „Orlen Lietuva“.
Tačiau užtekdavo pasaulinėje rinkoje vos keliais centais kilsterėti naftos kainas, kai Lietuvos degalinėse akimirksniu išgaruodavo anksčiau „sukaupti“ rezervuarai, ir šalia jų esančiuose pilonuose jau šviesdavo naujos, žinoma, gerokai aukštesnės kainos...
Negali nestebinti ir skirtingos kainos atskiruose šalies regionuose. Pavyzdžiui, Panevėžyje degalų kainos už litrą 30-50 centų mažesnės, nei daugelyje kitų miestų. Degalai gerokai pigesni Utenoje, Marijampolėje. Pasirodo ir tokiomis kainomis pardavinėjančios kurą degalinės išgyvena. Bet kodėl tokių kainų nematome pvz. Vilniuje, Kaune?
Prelegento nuomone peršasi išvada, jog ten, kur yra nemažai nedidelių degalinių, siūlančių degalus gerokai žemesnėmis kainomis, ir didieji tinklai priversti mažinti kainas, nes vairuotojai juos paprasčiausiai aplenks. Taigi, laimi Lietuvos žmonės.
„Skirtingos degalų kainos Lietuvos miestuose tik įrodo, jog mažmeninė degalų rinka Lietuvoje yra daugiau įtakojama vietinių veiksnių, nei pasaulinių tendencijų, – spaudos konferencijoje akcentavo S. Brundza. – Peršasi išvada, jog ir mažmeninė degalų rinka nėra deramai kontroliuojama valstybės, o LR Konkurencijos tarybos veikla ir šioje sferoje neduoda teigiamo rezultato.
S. Brundzos nuomone, ši sfera reikalauja itin skubių pataisų, nes degalų kainos bei jų reguliavimas ir kontrolė aktualūs ne tik mūsų šalies gyventojams, bet ir pačiai valstybei, juk didžiąją degalų kainos dalį sudaro būtent mokesčiai valstybei.
Išanalizavus mažmeninės prekybos naftos produktais kainodarą, pastebima, jog didžiausią kainos dalį (48 – 54 proc.) sudaro didmeninė naftos produktų kaina („Orlen Lietuva“), antra pagal dydį „pyrago“ dalis – mokesčiai valstybei (apie 40-48 proc. akcizas ir PVM), likusi „pyrago“ dalis kainoje – mažmeninės prekybos antkainis, taip vadinama degalinių veiklos marža, kuri Lietuvoje yra maždaug 35 centai už vieną litrą. (Palyginimui, akcizas Vokietijoje – 1 euro centas už litrą.)
S. Brundza išreiškė susirūpinimą, kad nemažėjant degalų kainoms Lietuvoje tebeklesti šešėlinė degalų rinka, kuriai tokios sąlygos – idealios. Išsami esamos padėties analizė rodo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje itin sumažėjo legaliai parduodamo benzino kiekis, bet ne jo suvartojimo apimtys. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2013 metais buvo parduota 205,8 tūkst. tonų benzino (2012 metais –229,1 tūkst. tonų).
O per pastaruosius metus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvažiuojančių automobilių srautas išaugo. 2012 m. į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiavo 743 653 lengvieji automobiliai ir 564 485 krovininės transporto priemonės, o 2013 m. – jau 854 020 lengvųjų automobilių ir 574 594 krovininės transporto priemonės.
Vertinant įsivežamų degalų kiekį ir darant prielaidą, kad didžioji dalis kertančių Lietuvos sieną kuro bakuose (60 litrų) įveža benziną, nesunku suskaičiuoti, jog vien per 2013 m. į šalį buvo galimai įvežta 51 241 200 litrų benzino. Padauginus įvežtą kiekį 51 241 200 litrų iš 1,5 lito akcizo, taikomo 1 litrui benzino, gautume apie 76 861 800 litų akcizo, kuris nepateko į mūsų šalies biudžetą. Tą patį įvežto benzino kiekį padauginus iš 0,9345 Lt PVM (esant benzino kainai 4,45 Lt), taikomo vienam litrui benzino Lietuvoje, gautume apie 47 884 901 litų, kurie nepateko į mūsų valstybės biudžetą.
Taigi, tik per vienus metus susidarytų apie 124 746 701 litų pajamų, kurių valstybė galimai neteko. O kur dar sunkiųjų transporto priemonių apie 800-1200 litrų talpos bakuose įvežamas dyzelinas? Atvežti degalai labai retai realizuojami savoms reikmėms, didžioji dalis įvežtų bakuose degalų parduodama, nors tokia „prekyba“ naftos produktais, neturint licencijos, draudžiama.
Būtent atsižvelgdamas į įsivyravusias tendencijas bei gerai išanalizavęs susidariusią padėtį šalies naftos produktų rinkoje, Seimo narys S. Brundza rengia ir šią savaitę pateiks pasiūlymą įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą ir kontrolę, įpareigojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją parengti ir pateikti Vyriausybei valstybės reguliuojamų degalų kainų nustatymo principus. Juolab, kad dar pagal prieš ketverius metus „Verslo žinių“ atliktą apklausą, net 75 proc. šalies gyventojų mano, jog Vyriausybė turėtų reguliuoti degalų prekybininkų antkainius.
Jis taip pat ketina kreiptis į Energetikos ministrą su pasiūlymu keisti Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisykles, nustatant, jog didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais įmonės būtų įpareigotos viešai skelbti naftos produktų pardavimo kainas.
