2011 metų gegužės mėnesį siauroje Vilniaus gatvėje S.Brundza kliudė „Volkswagen Golf“ – jo vairuojamas automobilis golfui užlenkė veidrodėlį.
S.Brundza teigia po įvykio išlipęs iš automobilio ir detaliai apžiūrėjęs „VW Golf“, tačiau nepastebėjęs jokių pažeidimų, atlenkė šio veidrodėlį ir nuvažiavo. Tačiau „Golf“ savininkui pasirodė priešingai – suveikus automobilio signalizacijai, jis pastebėjo nuvažiuojantį lenktynininką, iškvietė policijos pareigūnus ir šie užfiksavo S.Brundzą kaip sukėlusį avariją ir pabėgusį iš įvykio vietos.
Vėliau tęsėsi ilgas teismo procesas, kurio metu S.Brundza pripažintas kaltu – verslininkas turėjo sumokėti piniginę baudą bei pusmetį apsieiti be vairuotojo pažymėjimo.
Tai, ką ekspertai pripažino esant neįmanoma, įvykio tyrėjai sugalvojo, kad tai įmanoma
Vyras pasakojo, kad nukentėjusysis „VW Golf“ vairuotojas taip pat bandė sukčiauti: „Durelių neliečiau, tačiau „Golf“ vairuotojas sako, kad aš jas nubrozdinau. Netgi galinių durelių įlenkimą, kurį įmanoma padaryti tik statmenu smūgiu, jis „prirašė“ prie šio įvykio.“
Vairuotojo pažymėjimas atimamas pernelyg lengvai
S.Brundza niekada nepripažino savo kaltės ir net kreipėsi į tokių įvykių ekspertus iš Vokietijos. Jų išvados pritarė S.Brundzos nuomonei – lenktynininkas jokios žalos nepadarė, o „VW Golf“ veidrodėlio korpusas buvo įskilęs dar iki „eismo įvykio“. Ekspertų teigimu, toks pažeidimas galėjo būti atliktas tik ardant veidrodėlį, tačiau ne jį užlenkiant.
„Daug įrodymų, padarytų vokiečių ekspertų, teismas pripažino priešingais. Tai, ką ekspertai pripažino esant neįmanoma, įvykio tyrėjai sugalvojo, kad tai įmanoma“, – apmaudo neslėpė lenktynininkas.
Vyras citavo automobilių avarijų ekspertus – šių teigimu, eismo įvykis neturi teisinio pagrindo, jeigu nėra likę kaltininko dažų ant nukentėjusio automobilio kėbulo. S.Brundzos „Land Rover“ ir „Volkswagen Golf“ incidente pirmojo automobilio dažų ant antrojo nebuvo niekur.
S.Brundza juokavo, kad visas tyrimas jam kainavo bemaž 15 nukentėjusiojo „VW Golf“. Šis automobilis ekspertų buvo įvertintas 2 tūkst. Lt. „Teisybė šiuo atveju yra svarbiau“, – įsitikinęs jis.
„Lietuvos piliečiai kiekvieną dieną susiduria su panašiomis problemomis. Ne vienas visuomenėje gerai žinomas žmogus jau yra nukentėjęs dėl panašių įvykių – bausmė dažnai būna neadekvačiai didelė žalos dydžiui“, – sakė S.Brundza. Vyras įsitikinęs, kad tokio tipo pažeidimai galėtų būti traktuoti kitaip – vairuotojo pažymėjimas kai kuriais atvejais atimamas lengva ranka, nors vėliau teismas gali pripažinti, kad jis buvo atimtas be reikalo.
Pavyzdžiui, dėl tokių nedidelių apgadinimų bausmė yra tokia pat, kaip ir dėl sukeltos didelės avarijos ir pabėgimo iš įvykio vietos. Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad standartinė bauda už pasišalinimą iš įvykio vietos – 3000–4000 Lt bauda su vairuotojo pažymėjimo atėmimu 36–60 mėnesių.
Sunkus girtumo laipsnis – daugiau nei 2,5 alkoholio promilių kraujyje – vairuojant yra vertinamas švelniau. Už vairavimą turint daugiau nei 2,5 promilės alkoholio kraujyje baudžiama 2000-3000 Lt su vairuotojo pažymėjimo atėmimu 24-36 mėnesiams.
