Inžinerija
„Pala, tai jau įsijungė benzininis variklis? Nesuprantu, kaip jie padaro tai taip švelniai“, – pavėžinus vieną automobilių mechaniką, šis negalėjo atsistebėti „Lexus“ inžinierių dviejų variklių kūriniu. Ir nors ankstesniuose „Toyota“ bei „Lexus“ hibriduose motorų persijungimas iš elektrinio į benzininį ir atvirkščiai yra juntamas minimaliai, naujame GS apie jį galima sužinoti tik iš užgęsusios lemputės prietaisų skydelyje. Jokios vibracijos, jokių trūkčiojimų. Fantastika.
Tuo pačiu žodžiu galima apibūdinti ir vairo mechanizmą: jis elektrinis ir ypatingai jautrus, tačiau neturi šiems būdingo lengvumo. Sukant GS vairą, jaučiasi, kad tai yra sportiško automobilio vairas – vienu pirštu jo sukinėti nepavyks.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Lexus GS F Sport“ |
Automobilio važiavimo režimai verti atskiros pastraipos – daugumoje „Lexus“ jau matyti ECO, „Normal“ ir „Sport“ režimai papildyti dar vienu – „Sport+“. Jeigu paprastas „Sport“ tik padaro vairo mechanizmą ir pedalus jautresnius, sportas su pliusu sukietina ir pakabą. Juntamai.
Įsivaizduoju vairuotoją, kurį ką tik sustabdė kelių policininkas už viršytą greitį, sakantį: „Nepyk, žmogau, aš juk įsijungęs „Sport+“. Pareigūnas, nuoširdžia šypsena linktelėjęs „A, suprantu...“, palinki sėkmingo kelio ir nueina.
Panašios taisyklės norėtų ne tik „GS F Sport“, bet ir BMW M5 ar E klasės AMG vairuotojai. Su jais tiesiog sunku neviršyti greičio – ne tik dėl galios, bet ir dėl automobilio paklusnumo, jo lipimo „Moment“ klijų jėga prie kiekvieno asfalto centimetro.
Tik pareigūnams pasiteisinimai, rodant kažkokį ženkliuką ant automobilio, deja netinka.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Lexus GS F Sport“ |
Hibridas
Trys dalykai, kurių visų kartu kiti bandyti hibridai neturi, naujame GS 450h egzistuoja. Tai galia, ekonomija ir galimybė vien elektra važiuoti mieste (t.y. įsibėgėti iki leistino greičio).
Dėl galios abejoti neleidžia skaičiai – 3,5 l darbinio tūrio benzininis atmosferinis variklis išvysto 290 AG ir 345 Nm, 650 V įtampos elektrinis – 200 AG ir 275 Nm. Abu sudėjus, gauname 343 AG ir dar daugiau sukimo momento, kurio maksimumas dėl elektrinio variklio pasiekiamas jau nuo 1 aps./min. Rezultatas – įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/h per 5,9 sek.
Kalbant apie ekonomiją, gamintojo pateikiami skaičiai, kaip ir visuose kituose automobiliuose, apibūdina važiavimą nebent kosmose ir neturi nieko bendro su kasdieniu eismu. Oficialiai GS 450h vidutiniškai pasitenkina 6 litrais degalų šimtui km. Tikrame gyvenime mieste jam prireiks dešimties. Kiek pasistengus, galima „tilpti“ į devynis litrus benzino šimtui kilometrų.
Ir čia kalbama ne apie 90 AG priusą. Čia – dviejų tonų svorio didelis prabangus sedanas su 350 AG.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Lexus GS F Sport“ |
Kitas puikus dalykas – elektrinis režimas. Vien elektra, teigia „Lexus“, galima įsibėgėti iki 64 km/val. Tokio greičio užfiksuoti nepavyko, bet 50 km/val. viršyti važiuojant vien elektra – paprasta. Turint omenyje tai, kad baterijų teoriškai užtenka beveik 10 km kelio, GS hibrido elektriniu režimu galima laisvai naudotis mieste.
„F Sport“
Džiugu, kad ir toks gamintojas kaip „Lexus“ atsigręžia į sportiškų interesų turinčius vairuotojus ir nesiekia tik tapti vegetarų, veganų ir dar kokių nors žaliųjų draugu. Prieš pusmetį pasklidus gandams apie galimybę montuoti superautomobilyje LFA naudojamą V10 variklį į GS sedaną, nudžiugau. Vokiečiai, greičiausiai, priešingai.
BMW M3 jau sulaukė beveik lygiaverčio konkurento – „Lexus IS-F“. Jeigu 550 AG variklį gaus ir GS, galime neabejoti – BMW M divizijos vadovams šiurpuliukai per kūną perbėgs. Sveika konkurencija dar niekam nepakenkė, o artimiausi „Lexus“ plėtros planai atrodo įgyvendinami. Priedo, kai BMW vardan ekologijos į naujausią M5 prigrūdo turbinų, o „Lexus“ 4,8 l V10 yra atmosferinis.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Lexus GS F Sport“ |
Bandytas „F Sport“ nuo paprasto GS skiriasi ne tik išorės apdaila (buferiai, spoileris), bet ir važiuoklės dalimis: didesni (vietoje 32 cm – 35 cm skersmens diskai) ir galingesni (apkabos ne su dviem, bet su keturiais cilindriukais) priekiniai stabdžiai, lengvų ir tvirtų ratlankių skersmuo – 19 colių.
Ekranas
Jis Leksuse – 12,3 colio skersmens. Tai beveik nešiojamo kompiuterio monitorius! Didžiausias šiuo metu į automobilius montuojamas ekranas yra padalintas į dvi dalis – vienoje galima stebėti išsamius borto kompiuterio parodymus, o kitoje pusėje matyti keliolikos dainų grojaraštį, arba vieną iš -iolikos kitų funkcijų. Patogu.
Viso meniu valdymas – kaip ir kituose „Lexus“. Paprastas, aiškus, tačiau kai kurios funkcijos galėtų būti prieinamos lengviau – norint pakeisti bet kurį automobilio nustatymą, dažniausiai reikia 4-5 mygtukų paspaudimų. Mobiliųjų telefonų gamintojai už tokį paspaudimų kiekį pasiustų.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Lexus GS F Sport“ |
Technologijos
Čia jų netrūksta: „Lexus GS“ galima išsirinkti su aktyviu autopilotu (dalykas, leidžiantis greitkelyje užkelti kojas ant prietaisų skydelio – sistema reaguoja į priekyje važiuojančio automobilio greičio padidėjimą ar sumažėjimą), naktinio matymo sistema (deja, važiuoti užsimerkus ji dar neleidžia), ventiliuojamomis sėdynėmis (tiems, kuriems kondicionierius sukelia slogą), 17 garsiakalbių „Mark Levinson“ garso sistema (didžiausi audiofilai priekaištų jai neras), projekciniu ekranu, berakte sistema ir t.t.
Viskas – priklausomai nuo poreikių ir piniginės turinio. Nėra prabangos dalyko, kurio neturėtų GS – nuo flagmano „Lexus LS“ šioje srityje jis daugiausia skiriasi privalumų išdėstymu. GS jie gali būti tik priekyje, o LS – ir priekyje, ir gale.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Lexus GS F Sport“ |
Minusai
Visi automobiliai jų turi ir GS 450h – ne išimtis. Kone didžiausias – bagažinė, kurios talpa hibridiniame modelyje yra mažiausia prabangių sedanų klasėje – 465 l.
Kita vertus, tai yra net 55 proc. daugiau nei praėjusios kartos GS. O vien benzinu varomas modelis gali pasigirti didžiausia bagažine savo klasėje – 547 l.
GS minusu gali pasirodyti kaina, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Įvertinus, ką gauni prabangiausioje komplektacijoje, daug privalumų pas pigesnius konkurentus nerandi. Dalį jų reiktų užsisakyti papildomai ir ta kaina išsilygintų. Kalbant apie pigiausią komplektaciją situacija ta pati – pradinė GS kaina didžiausia, tačiau ir komforto įrangos jame daugiausia.
Šiek tiek juoko sukėlė ir galimybė pačiam perjunginėti pavaras. Čia gi visiškas placebo, tas pats kaip pasigerti nuo giros – GS 450h juk įmontuota variatorinė CVT pavarų dėžė, kuri pati pasirenka perdavimų dažnius. Paprasčiau tariant, važiuojant 100 km/val. šešta pavara „mechaniniu“ režimu ir numynus akceleratorių, automobilis sukelia apsukas ir bėgėjasi tarsi trečia. Dar paprasčiau kalbant – kad ir kokią „pavarą“ su rankenėle už vairo bejungtum, akceleratoriaus spustelėjimu gali ją perjungti dar kartą: „mechaninis“ perjunginėjimas variklio darbui įtakos turi iki pirmo kojos pajudinimo.
Kita vertus, jeigu toks dalykas tiekiamas kartu su CVT pavarų dėže (ir netgi įtrauktas į standartinę komplektaciją), reiškia, kažkam to reikia ir kažkam tai patinka. O žodis „patinka“, mano nuomone, yra didžiausias argumentas renkantis automobilį ar kažkurią jo komplektacijos ypatybę.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Lexus GS F Sport“ |
Bandyto „Lexus GS 450h F Sport“ techniniai duomenys
Variklio darbinis tūris | 3456 cm3 |
Degalai | Benzinas |
Cilindrai/vožtuvai | 6/24 |
Benzininio variklio galia | 290 AG prie 6000 aps./min. |
Benzininio variklio sukimo momentas | 345 Nm prie 4800 aps./min. |
Elektros variklio įtampa | 650 V |
Elektros variklio galia | 200 AG |
Elektros variklio sukimo momentas | 275 Nm |
Varantieji ratai | Galiniai |
Pavarų dėžė | CVT (variatorinė) |
Maksimalus greitis | 250 km/val. |
Įsibėgėjimas 0-100 km/val. | 5,9 sek. |
Įsibėgėjimas 80-120 km/val. | 4,8 sek. |
Vidutinės degalų sąnaudos | 6,0 l/100 km |
Vidutinė CO2 emisija | 139 g/km |
Masė | 1910 kg |
Bagažinės talpa | 465 l |
Degalų bako talpa | 66 l |
Kaina | 281 620 Lt |