Dirbant praktiškai – kita motyvacija
Paulius Zonovas nuo vaikystės domėjosi automobiliais, technika ir elektronika, todėl nenuostabu, kad pasirinko Autotransporto elektronikos studijas Kauno technikos kolegijoje. Prieš pusantrų metų, kolegijai įsigijus vidaus degimo varikliu varomą „Mazdą RX8“ ir nusprendus ją paversti elektromobiliu, Paulius nedvejojo ir iškart prisijungė prie renkamos komandos.
„Automobiliai mane visada labai traukė, tačiau apie elektromobilius nežinojau nieko: nei kaip atrodo jų baterijos, kaip jos kraunamos ar jungiamos. Nemaniau, kad reikia reguliuoti kiekvienos baterijos įkrovimą ir iškrovimą, kad jos vienodai pasikrautų. Galvojau, kad kaip ir bet kokiame akumuliatoriniame prietaise baterijos būna sujungtos lygiagrečiai ar nuosekliai ir to pakanka. Pasirodo, ne. Supratau, kad darbas prie šio projekto yra puiki galimybė praplėsti žinias ir prisiliesti prie dar nematytos technikos, todėl iškart prisijungiau, o darbuotis buvo be galo įdomu.
Viskas prasidėjo prieš pusantrų metų, kai kolegija nupirko rotoriniu vidaus varikliu varomą „Mazda RX8“. Surinkome komandą. Iš pradžių buvo virš 20 studentų, tačiau, bėgant laikui, entuziastųsumažėjo. Kai automobilį išardėme ir pradėjome montavimo darbus, buvome šešiese. Tačiau visi turėjome labai daug motyvacijos, todėl komanda buvo tokia, kuri laiku pasiekė tai, ką planavo.
Asmeniškai esu prisidėjęs prie beveik visų darbų, todėl žinojau esamas problemas. Tokiu būdu, pasitaręs su dėstytojais, pasirinkau savo baigiamojo darbo temą – elektromobilio šildymo sistema. Tai tapo aktualu, nes, pašalinus vidaus degimo variklį, neliko kaip šildyti automobilio salono. Galios grandinė išskiria mažai šilumos, todėl automobilio vidus sušiltų tik iki 10 Celsijaus laipsnių, o to tikrai nepakaktų. Tad kartu su darbo vadovu nusprendėme suprojektuoti ir sumontuoti naują šildymo sistemą, kuri imituoja vidaus degimo variklio procesus ir leidžia šildyti elektromobilio vidų iki 31 Celsijaus laipsnio“, – savo baigiamąjį darbą pristato P. Zonovas.
Projektas vyko keliais etapais
Studento teigimu, automobilio perdarymą galima suskirstyti į kelis etapus.
„Pirmiausia buvo atliekami demontavimo darbai: išėmėme 1.3 l, 141 kw rotorinį vidaus degimo variklį, kurį vėliau pakeitėme elektriniu 135 kw varikliu, taip pat demontavome kuro sistemą, duslintuvus ir kitas elektromobiliuinereikalingas sistemas. Automobilyje liko originali elektronika, stabdžių ir vairo stiprintuvo sistema.
Toliau reikėjo naujas sistemas suderinti su senomis. Rasti tinkamą variklio ir jo laikiklių vietą. Variklis keitėsi kelis kartus, todėl derinimo darbai išsiplėtė dar labiau, nes varikliai šiek tiek skyrėsi savo fiziniais parametrais. Tada prie variklio, po jo dangčiu reikėjo sutalpinti baterijų dėžę, sujungti visas sistemas ir jas suderinti. Žinoma, mums daug savo žiniomis ir konsultacijomis padėjo kolegijos partneriai, UAB „Elinta“ specialistai, kurie padovanojo variklį ir kitų komponentų, tačiau elektromobilį darėme savaip, todėl reikėjo kai ką perprojektuoti ir perdaryti“, – sako P. Zonovas.
Studentą papildo ir jo darbo vadovas, KTK lektorius Julius Šaltanis, pasak kurio, viena yra sumontuoti komponentus, o kita – juos sujungti.
„Darbo įdėjome labai daug. Daugiausiai užtrukome viską derindami ir talpindami. Tai labai imlus laikui darbas. Reikėjo ir parinkti tinkamas kabelių pravedimo vietas, kad jų neužspaustų, nepažeistų kitos konstrukcijos. Po to, sujungti atskirus blokus: bagažinėje esantį baterijų bloką jungtigalios ir valdymo kabeliais su esančiu priekyje bloku. Vėliau, kaip minėjo Paulius, laukė visas derinimas po variklio gaubtu: baterijų dėžės su joms priklausančiais valdymo elementais, variklio valdiklio, automobilio pakrovėjo, akumuliatorius pozicijos, naujo, mažesnio radiatoriaus, aušinimo sistemos ir t.t.“, – pasakoja J. Šaltanis.
Tarp „Leaf“ ir „Tesla“
P. Zonovo teigimu, galutinis rezultatas gavosi puikus, nors dar ir liko keli aspektai, kuriuos reikia patobulinti.
„Liko suderinti likusius komponentus, įregistruoti ir jis galės važiuoti gatvėje, o gal ir į lenktynes. Mūsų automobilis yra pakankamai galingas. Jis tikrai greitesnis nei „Nissan Leaf“, tačiau dar nusileidžiame „Tesla“, kuri 100 km/h pasiekia per 2,3 sekundės, o mūsų elektromobilis per 4,5. Taip pat, kol kas trumpiau veikia mūsų elektromobilio baterijos, kurių užtenka 130 km užmiestyje arba 80 km mieste.
Žinoma, elektromobilį galima dar tobulinti ir gerinti, tačiau man buvo labai įdomu prie jo dirbti ir viską pakeisti iš pagrindų. Nedaug studentų turi tokią unikalią galimybę. Visas gamybos procesas yra labai įdomus, nes reikia suderinti skirtingus dalykus, juos pritaikyti, o visa tai reikalauja daug kantrybės, žinių ir kūrybiškumo“, – atliktu darbu džiaugiasi P. Zonovas.
KTK absolventui pritaria ir jo vadovas J. Šaltanis, kurio teigimu, elektromobilis – ne vienerių metų projektas.
„Perkant šį automobilį turėjome idėją, kad tai bus ilgametis projektas, o ne vienkartinis perdarymas. Žinoma, kiti studentai nebekeis visų šio elektromobilio sistemų, tad Paulius šiame kontekste dirbo prie išskirtinio projekto. Tačiau jie galės dirbti prie atskirų sistemų tobulinimo, modulių ir mazgų pridėjimo, o gal ir naujojo visureigio-elektromobilio. Čia vietos kūrybai ir darbui yra labai daug“, – tikina ir planais dalijasi J. Šaltanis.
