Kol nesusiduri su bėda, nežinai, kokie žmonės supa tave – abejingi ar skubantys į pagalbą. Juk egzistuoja posakis: draugą bėdoje pažinsi. Neabejingą dorą žmogų – taip pat.
„Važiavau keliu, vedančiu iš Kauno į Kybartus. Už Akademijos nuvažiavus gal 5 kilometrus, aplenkiau vilkiką ir staiga mano mašinai kažkas atsitiko. Sustojau kelkrašty, pasižiūriu – galinė padanga sprogo. 4 skylės didžiulės, labai smirdėjo guma. Iškart pradėjau galvoti, ką daryti, nes labai skubėjau“, – istoriją 15min ėmė pasakoti Birutė.
Ji vienam po kito skambino pažįstamiems žmonėms, tačiau niekas į pagalbos šauksmą neatsiliepė: dirbo arba buvo užsiėmę kitais reikalais. Tik viena draugė Evelina atskubėjo padėti. Jos kartu pasikėlė automobilį, tačiau neįveikė stipriai priveržtų varžtų. Net ratų raktą sugebėjo sulaužyti. Tuomet Birutė paskambino į draudimo kompaniją, tačiau šios atstovai tegalėjo atvykti po dviejų valandų.
„Ėmėme su drauge stabdyti pakeleivingas mašinas. Eismas buvo itin intensyvus, tačiau 40 minučių niekas nestojo. Visi buvo abejingi. Galiausiai stabtelėjo vienas geras vaikinas. Pasiėmė savo instrumentus, ratų raktus ir šiaip ne taip per pusvalandį pakeitė tą ratą. Nežinau jo nei vardo. Siūliau pinigų už pagalbą, tačiau neėmė. Tik palinkėjo gero kelio. Labai nustebino, kad dar yra tokių gerų žmonių“, – džiaugėsi Birutė.
Internautai komentaruose ėmė diskutuoti apie tai, kad jei automobilius būtų stabdęs vyras, 100 proc. niekas taip ir nebūtų sustojęs.
„Man tik pypsėjo pravažiuojantys, bet niekas nestojo. Pasikeičiau ratą pati“, – teigė kita komentatorė, praeityje susidūrusi su tokia pačia bėda kelyje.