Prieš „Fiat 126“ J.Olechnovičius turėjo „Toyota Corolla“ modelį. Taip pat traukiantį akį, tik kiek nuosaikesnį – juodos spalvos, su pneumatine važiuokle, stovėjimo aikštelėje galintį tiesiogine to žodžio prasme „prigulti“ ant žemės. Pašnekovas sako, kad tąkart modifikuodamas „Corollą“ pajuto, jog padarė viską, ką tuo metu galėjo, ir atėjo metas automobilį parduoti.
„Na, ir žmona vis užsimindavo, kad reikėtų paieškoti didesnio automobilio“, – šypsosi dabar turimo miniatiūrinio automobiliuko vairuotojas.
J.Olechnovičius prisipažino, kad buvo apsisprendęs pardavęs „Corollą“ į garažą nebegrįžti ir modifikacijas mesti į šalį. Bet, kaip sako pats, benzingalvis yra benzingalvis – nė pats nepajuto, kai skelbimuose ėmė žvalgytis „kažko naujo“.
„Buvau nusižiūrėjęs „Mini 1000“, tačiau nedidelė šių modelių pasiūla ir aukštos kainos planus pakoregavo. Apsisprendžiau rasti Lietuvos keliuose retai matomą modelį – taip kieme atsidūrė „Fiat 126“, – sako pašnekovas.
Pagamintas Lenkijoje
„Fiat 126“ rinkai buvo pristatytas 1972 m., Turino automobilių parodoje. Tada nuspręsta, kad tai turėtų tarsi pakeisti „Fiat 500“ modelį. Didžioji dalis šių modelių buvo pagaminta Lenkijoje, todėl automobilis dar žinomas kaip „Fiat Polski“. Lenkai 3 m ilgio automobilį praminė „Maluch“, kas, išvertus iš lenkų kalbos, ir reiškia mažylį. Beje, pastaroji pravardė tapo tokia populiari, kad ją pripažino ir oficialus gamintojas.
Oficialiai Lenkijoje surinktas „Fiat“ vadinamas „Polski Fiat 126p“. Automobilio dviejų cilindrų oru aušinamas variklis – gale. Priklausomai nuo variklio darbinio tūrio (didžiausias – 0,7 l), variklio galia svyruoja nuo 17 kW iki 19 kW. Kėbulas sveria 500–600 kg.
J.Olechnovičius sako, kad jo akyse „Fiat 126“ nukonkuravo kitus panašius nedidelius modelius pirmiausia dėl to, kad automobilio eksploatacija nereikalauja didelių investicijų.
Jo turimas automobilis pagamintas 2000-aisiais, prieš pat nutraukiant šio modelio gamybą. 652 kubinių centimetrų benzininio variklio galia – 17 kW. Modelis varomas galiniais ratais, turi visus būgninius stabdžius, o priekyje važiuoklėje vietoje spyruoklių – lingė.
„Spidometras tarsi rodo, kad galėčiau šiuo automobiliu išvystyti 140 km/val. greitį, bet daugiausiai, ką buvau „išspaudęs“, yra 120 km/val“, – prisipažįsta pašnekovas.
Perpirko iš supirkėjo
Automobilį vaikinas rado vienoje feisbuko transporto skelbimų grupėje. Kalbant bendrai, tokių modelių Lietuvoje reta, Lenkijoje – gerokai daugiau. Kainos ribos itin plačios. Kaip aiškina mėlynojo „Fiat“ savininkas, vieną kartą toks automobilis gali kainuoti 100 eurų, kitą – jau 7000 eurų. Tačiau neblogai atrodantis, pakenčiamos būklės automobilis atsieis maždaug 1000 eurų.
J.Olechnovičiaus „Fiat 126“ priklausė automobilių supirkimo verslą turinčiam žmogui ir buvo naudojamas reklamos tikslais. Tad, pasakoja vaikinas, modelio kėbulas buvo margas, nuklijuotas reklaminiais lipdukais, apgadintas vandalų, aplankstytu stogu ir sparnais, išteptu salonu, prastai veikiančiais stabdžiais.
„Galėjau pasidžiaugti tik varikliu ir pavarų dėže“, – prisimena pašnekovas.
Pirmiausia, sako jis, norėjosi kuo greičiau automobilį susiremontuoti ir gauti techninės apžiūros pažymą, tuomet – įsiregistruoti ir legaliai išvažiuoti į gatves. Vėliau J.Olechnovičius ėmėsi kitų darbų, bet, sako, teko investuoti daugiau laiko nei pinigų, mat visus darbus jis atliko užsidaręs nuosavame garaže, net ir perdažė visą kėbulą.
Pavertė saldainiu
Vien išorės sutvarkymo J.Olechnovičiui neužteko. Prie žemų automobilių įprasti spėjęs vaikinas nusprendė, kad reikėtų sužeminti ir mažylio važiuoklę. Tam, beje, reikėjo nemažų pastangų, mat priekinėje ašyje vietoje įprastos daugiasvirtės pakabos – lingė. Pašnekovas automobiliui sumontavo ir naujus amortizatorius.
Ryškiai mėlynu tapusio automobilio išvaizdą paįvairina R12 skersmens platinti skardiniai ratlankiai. Standartinis „Fiat 126“ turi 4J pločio skardinius ratlankius, o šis gavo du 6J ir du 7J. Salone atsirado vietos sportiniam vairui, gale – sportiniam išmetimui. Bendrą vaizdą papildė saldainio „Milky Way“ lipdukai iš abiejų šonų.
„Su draugais žiūrėjome į automobilį ir galvojome, kad kažko trūksta. Kilo mintis, kad tokiam nedideliam automobiliui prie jo kėbulo spalvos labai tiks „Milky Way“, – šypsosi pašnekovas ir išduoda, kad greičiausiai dabar teks „Fiat 126“ daiktadėžėje visuomet turėti šių šokoladukų.
J.Olechnovičius pasakoja, kad labiausiai norėtų sutvarkyti variklio skyrių, be to, atšviežinti saloną. Garaže guli iš Lenkijos atsisiųsta kėbulo apdaila, leisianti išplatinti „Fiat 126“ arkas. Be to, išduoda vaikinas, jis intensyviai žvalgosi ir įdomesnių ratlankių.
Lietuvoje norimų dalių, apdailų ir priedų šiam modeliui gauti nelengva, kas kita, sako J.Olechnovičius, Lenkija. Čia pilni skelbimų puslapiai galingesnių variklių ir jiems skirtų dalių, aptakų, įdomesnių buferių, reguliuojamo aukščio amortizatorių ir netgi pneumatinių važiuoklių sistemų.
„Galingiausi ir brangiausi šiam modeliui tinkantys varikliai – motociklų. Žinoma, montuojant tokius variklius būtinai keičiami ir stabdžiai – būgnus pakeičia diskai“, – sako J.Olechnovičius.
Vienas mažiausių gatvėje
„Dažniausias klausimas, kurio sulaukiu, kaip telpu į šį automobilį“, – juokiasi pašnekovas.
Vaikinas pabrėžia, kad jam įsėdus – salone dar ir vietos lieka. Žvelgiančius skeptiškai J.Olechnovičius kviečia kartu pasivažinėti, kad savo kailiu pajustų, ką reiškia važiuoti tokiame nedideliame automobilyje. Ne tik pasivažinėti, bet ir pavairuoti nediduką automobilį teko ir šio teksto autorei.
Reikia pripažinti, kad jausmas važiuojant tokio dydžio automobiliu gatvėje – nenusakomas. Šių dienų „supermini“ segmentui priklausantys modeliai – gerokai didesni ir aukštesni beveik už 20 metų amžiaus modelį. Tarp iššūkių – ir tinkamų batų vairavimui suradimas, mat „Fiat 126“ stabdžių, sankabos ir akceleratoriaus paminos taip arti viena kitos, kad kartais nesi tikras, ką numynei.
„Kad ir kokia nesėkminga diena būtų, šitas automobilis visada praskaidrina nuotaiką. Gal čia ir nėra komfortiškiausias automobilis, bet matyti kitų žmonių šypsenas ir į viršų keliamus nykščius – be galo malonu“, – prisipažįsta pašnekovas.
