Projekto įgyvendinimas bus dalijamas į dvi dalis. Pirmo etapo metu būtų atliekamas Baltijos prospekto, Šilutės plento (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstravimas.
Antra projekto dalis – Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Šio projekto metu numatytas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 306,21 kilometre esančio viaduko per geležinkelį rekonstravimas. Dėl šio projekto antros dalies įgyvendinimo atsirado poreikis sudaryti ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Kelių direkcija.
Projekto metu numatomas geležinkelio viaduko rekonstravimas, įrengiant apsisukimą po juo, taip pat projektuojamas viaduko platinimas sklandžiam automobilių srauto sujungimui Vilniaus bei Klaipėdos kryptimis įrengiant dvi estakadas. Kelių direkcija įsipareigoja projekto antrą dalį finansuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Preliminari statybos darbų vertė – apie 4,7 mln. eurų.
Tarybos nariui Arvydui Vaitkui kilo klausimų – kodėl sutartyje nenurodytos įgyvendinimo datos, taip pat finansinės proporcijos, kiek kuri šalis prisidės prie projekto. Bendradarbiavimo sutartyje minima ir Uosto direkcija.
Kelių direkcija visam projektui yra pažadėjusi 10 mln. eurų, tačiau jo vertė kur kas didesnė – 36 mln. eurų.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pabrėžė, jog galutinio sprendimo dėl sankryžos rekonstrukcijos finansavimo dar nėra. Kol kas kalba eina tik apie geležinkelio viaduko rekonstrukciją.
„Sankryža būtų finansuojama iš Kelių direkcijos, Uosto direkcijos, tai tolimesnių derybų reikalas. Tai projektuoti ir pradėti statybų galimybės neužkerta“, – sakė G.Neniškis.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas šią savaitę viešėjo Vilniuje ir su institucijų atstovais diskutavo apie sankryžos rekonstrukciją.
„Teko būti darbo grupėje, tai buvo vienas pagrindinių klausimų. Pats išsakiau, kad dešimt milijonų yra tik geras pirmasis patiekalas. Visi tai supranta. Vyriausybei liko metai, ji atsako už 2020 metų biudžetą ir 2021 metų biudžeto formavimą. Būkite ramūs, ne kartą ir užvakar buvo išsakyta karštoje diskusijoje, šitos sankryžos įgyvendinimas – valstybinės svarbos projektas. Buvo minėta, kad Lietuvoje yra dar 17 panašių sankryžų, bet aš pabrėžiau, kad Klaipėda ir uostas yra vienintelis Lietuvoje. Rūpinimasis Klaipėda turi būti adekvatus. Tikiuosi, tai buvo išgirsta“, – kalbėjo meras.
Šios sankryžos rekonstrukcija buvo įtraukta į paketą sąlygų, kuomet su miestu derėtasi dėl giliavandenio uosto, kuris ateityje galėtų atsirasti Melnragėje.
Rekonstravo prieš dešimtmetį
Klaipėdos Jakų žiedas buvo rekonstruotas 2010 metais. Sankryžos rekonstrukcijos metu pastatyta keturių eismo juostų ilgiausia (610 m) estakada Lietuvoje.
Jakų žiedas yra svarbi magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, sujungianti net šešis kelius: Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja, Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda, Jakai–Dovilai, Klaipėdos miesto Tilžės gatvė ir Klaipėda–Kaunas. Dėl kelių gausos eismo intensyvumas Jakų žiede išties didelis. Skaičiuota, jog tuo metu, 2010 metais, žiedu per parą pravažiuodavo apie 25 tūkst. automobilių, kai kitais šalies užmiesčio žiedais skaičius siekdavo 3–6 tūkst. automobilių. Visa sankryžos rekonstrukcijos vertė siekė 141,1 mln. litų (40,9 mln. eurų), o didžiąją dalį lėšų sudarė ES parama.