Klasikinis „Mini“, aišku, anksčiau taip nebuvo vadinamas, bet dabar yra žinomas būtent tokiu vardu. „Mini“ dabar yra garsi markė, o kadaise buvo tik vienas iš „British Motor Corporation“ (BMC) modelių. Per jo ilgą istoriją „Mini“ žymėjo keli skirtingi gamintojų ženklai – „Morris“, „Austin“, „Rover“. Bėgant laikui jis tikrai keitėsi, bet išlaikė pagrindinius bruožus, kuriuos Alecas Issigonis su vos kelių žmonių komanda šlifavo dar 1956-1957 metais.
Tačiau šis straipsnis nėra apie klasikinį „Mini“. Tiksliau, ne tik apie jį – pasikalbėkime apie „Lamborghini Miura“. Šiam automobiliui, gamintam 1966-1973 metais, labai iškilmingo pristatymo nereikia, nes jūs jį tikrai žinote. Tai – vienas iš pirmųjų superautomobilių su viduryje sumontuotu varikliu. „Miura“ apskritai yra vienas iš svarbiausių 20 amžiaus superautomobilių, kurio dizaine įkvėpimo ieško ir šių dienų kūrėjai. „Lamborghini“ inžinieriai sukūrė „Miura“, o „Miura“ sukūrė „Lamborghini“. Nors tai nebuvo pirmasis markės automobilis, būtent nuo „Miura“ pasirodymo „Ferrari“ privalėjo pradėti rimtai vertinti savo konkurentą.
O viskas prasidėjo dar 1965 metais, kai „Lamborghini“ inžinieriai Gian Paolo Dallara, Paolo Stanzani ir Bob Wallace laisvu laiku ėmėsi naujo projekto, kuris tik žymiai vėliau gavo Miura vardą. Jie ėmė vystyti superautomobilio koncepciją, kuri kompanijos tėvui Ferruccio Lamborghini būtų nepatikusi.
Ponas Lamborghini, savaime aišku, mėgo automobilius, tačiau sportas jo neviliojo – trasose su „Ferrari“ jis nenorėjo varžytis. „Lamborghini“ markė, pasak jos kūrėjo, turėjo siūlyti greitas ir prabangias keliones, o ne geriausius trasų įveikimo laikus. Tai kam tas variklis viduryje? Taip, geresnis svorio pasiskirstymas suteiktų stabilumo, bet nebeliktų patogios bagažinėms savaitgalio išvykoms į vynuogynus ir paplūdimio vilas. Be to, vietos tarp salono ir galinės ašies yra labai mažai, o „Lamborghini“ tiesiog negali turėti mažo variklio.
1962 metais prancūzas René Bonnet pradėjo gaminti „Djet“ – pirmąjį pasaulio serijinės gamybos automobilį su viduryje sumontuotu varikliu. 1965-1967 metais Djet jau buvo „Matra“ modelis. Galinius jo ratus suko vos 1-1,3 litrų 4 cilindrų variklis, nes, kaip minėta, vietos didesniam agregatui čia tiesiog nėra. O gal yra? „Lamborghini“ inžinieriai nusprendė jos paieškoti.