Į tokią situaciją pakliuvo LRT radijo laidų vedėjas Arvydas Urba, kuris už stovėjimą vienoje Vilniaus miesto aikštelėje susimokėjo, naudodamas mobiliąją programėlę „m. Parking“. Tačiau grįžęs prie automobilio ant stiklo rado baudos kvitą.
„Valandą praleidau tvarkydamas savo reikalus, išėjęs ant automobilio priekinio stiklo radau uždėtą kvitą. Man gresia 13 eurų bauda už tai, kad, pasirodo, nesusimokėjau. Man buvo paaiškinta, kad toks esu ne vienas“, – pasakoja A.Urba.
Tokių nesusipratimų pastaruoju metu vis daugėja, todėl savivaldybė ėmėsi veiksmų, kad privačias stovėjimo aikšteles administruojančios bendrovės aiškiai nurodytų, jog aikštelės nepriklauso savivaldybei.
Anot jo, šalia aikštelės buvo įrengtas stovėjimo aikštelę žymintis ženklas – raidė „P“ mėlyname fone – bei užrašas, kad už stovėjimą reikia mokėti monetomis ir instrukcija, parašyta smulkiomis raidėmis. „Būčiau aiškiai supratęs, jeigu stovėjimo aikštelės ženklas būtų kitoks, pavyzdžiui, būtų nurodyta, kad tai privati valda, kad mokėti reikia tik jos savininkui. Keisčiausia, kad kvite nurodyta net 10 vietų Vilniuje, kur yra tokie spąstai, klaidinanti informacija“, – stebisi laidų vedėjas.
A.Urbos teigimu, vėliau paaiškėjo, jog būtent instrukcijoje nurodyta, kad aikštelė privati. Be to, nepaisant skirtos baudos, mobilioji programėlė nuskaitė ir papildomą sumą už automobilio stovėjimą.
Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo departamento vadovė D.Bucevičienė pripažįsta, kad tokių nesusipratimų pastaruoju metu vis daugėja, todėl savivaldybė ėmėsi veiksmų, kad privačias stovėjimo aikšteles administruojančios bendrovės aiškiai nurodytų, jog aikštelės nepriklauso savivaldybei.
„Tokių aikštelių, esančių privačiose teritorijose, yra apie dešimt. Jas administruojančios įmonės turi nusistačiusios atskirą tvarką su įkainiais. Šios aikštelės nuo tų stovėjimo vietų, kuriose renkama savivaldybės nustatyta rinkliava, skiriasi tuo, kad, kaip minėta, jose yra instrukcija. Ji yra būtent privačiose aikštelėse“, – aiškina D.Bucevičienė.
Ji priduria, kad savivaldybės rinkliava renkama visose stovėjimo vietose šalia gatvių bei kai kuriose centrinėje sostinės dalyje esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse. „Tose aikštelėse yra standartinis kelio ženklas – balta „P“ raidė mėlyname fone. Prie šių ženklų neseniai pradėjome įrenginėti naują ženklinimą – žymėti geltoną, raudoną, mėlyną ir žalią zonas, kad vairuotojai žinotų, už kurią stovėjimo zoną turėtų susimokėti. Tai yra esminiai aikštelių skirtumai“, – nurodo D.Bucevičienė.
Privačios aikštelės atsiranda todėl, kad jos įrengiamos privačioje valdoje. Sklypo savininkas turi teisę nuspręsti, kaip panaudoti turimą žemę.
Jos aiškinimu, privačios aikštelės atsiranda todėl, kad jos įrengiamos privačioje valdoje. Sklypo savininkas turi teisę nuspręsti, kaip panaudoti turimą žemę. Pasak D.Bucevičienės, vienas iš būdų – samdyti automobilių stovėjimą administruojančią įmonę, kuri įrengtų stovėjimo aikštelę.
„Informacija turi būti pateikiama taip, kad nekiltų klausimų. Kai kurios aikštelės po kelio ženklu, žyminčiu stovėjimo aikštelę, yra nurodžiusios, kad tai – privati valda. Galima kalbėti ir reikalauti iš bendrovių, kad informacija būtų pateikiama aiškiau. Tokia situacija nėra maloni ir mums, kaip savivaldybės įmonei, administruojančiai visas kitas automobilių stovėjimo vietas. Manau, kad neturėtų būti malonu ir aikštelės savininkams“, – įsitikinusi D.Bucevičienė.
