Aštuntojo dešimtmečio pradžioje „Neoplan“ nusprendė pagaminti didžiausią įmanomą autobusą. Tai nėra toks ambicingas tikslas, kaip atrodo, nes didžiausio autobuso išmatavimus apibrėžė ne kažkokie techniniai apribojimai, o tuometiniai Vokietijos įstatymai. Taigi „Neoplan“ pažvelgė į autobusų aukščio ir ilgio apribojimus ir nusprendė, kad būtent tokie bus naujojo autobuso išmatavimai.
1975 metais Hanoveryje pristatytas „Neoplan Jumbocruiser“ buvo išties didžiulis. Dviaukštis 18 metrų ilgio, 2,5 metrų pločio ir 4 metrų aukščio autobusas buvo didžiausias pasaulyje ir tai pripažino Guinnesso rekordų agentūra. Tiesa, „Neoplan“ niekada nesiruošė pradėti serijinės „Jumbocruiser“ gamybos – nuo pat pradžių buvo manoma, kad šie autobusai bus gaminami tik pagal užsakymą.
Žinoma, „Neoplan“ inžinieriams teko išspręsti ne vieną techninį iššūkį. „Jumbocruiser“ turi keturias ašis ir, techniškai, yra autobusas su priekaba (jis lankstosi perpus). Pirmieji 10 iš 11 „Jumbocruiser“ turėjo variklį viduryje – 12,1 arba 18,1 litro dyzelinis variklis buvo tiesiai po vadinamomis dumplėmis. Tai, beje, reiškė, kad patekti į galinę autobuso dalį buvo galima tik antruoju aukštu. Savaime aišku, tai apribojo galinės apatinės dalies pasiekiamumą, todėl keleiviai čia nebuvo sodinami – šioje vietoje būdavo įkurdinamas baras, tualetas ir bagažo skyrius.
Kadangi „Neoplan Jumbocruiser“ buvo gaminamas tik pagal užsakymą, tai pirkėjams suteikė laisvės pagal savo poreikius keisti kai kurias autobuso charakteristikas. Pavyzdžiui, devintasis „Jumbocruiser“, pagamintas 1983 metais, buvo skirtas Japonijos rinkai, todėl jo vairas buvo dešinėje, o aukštis buvo 20 cm mažesnis. Ir paskutinis, 11-asis, „Jumbocruiser“ buvo kitoks – jo variklis ir varančioji ašis buvo pačiame autobuso gale.
„Neoplan Jumbocruiser“ iki šiol yra didžiausias autobusas pasaulyje, tik ne pagal ilgį ir ne pagal vietų skaičių, o pagal naudingą plotą. Visi Jumbocruiser skyriai kartu turėjo apie 85 kvadratinių metrų plotą. Iš pradžių „Neoplan“ siūlė prabangiai įrengtą 99 vietų autobusą, tačiau vėliau siūlyti ir 80-110 vietų variantai. Teoriškai „Jumbocruiser“ galėjo turėti iki 144 sėdynių, tik niekas tokio autobuso nepirko.
1975-1992 metais „Neoplan“ pagamino 11 „Jumbocruiser“ autobusų. Daugelis jų buvo naudojami aukštos klasės tarptautinėms kelionėms. Pavyzdžiui, vienas 80 vietų „Jumbocruiser“ važinėjo tarp Belgijos ir Ispanijos. Tačiau ne visus „Jumbocruiser“ milžinai buvo maloniai sutikti.
Prancūzijoje į autobusus su priekabomis buvo žiūrima skersai – institucijos juos laikė nepakankamai saugius važinėti greitkeliais. Bėgant laikui prabangesnių tarptautinių autobusų reisų populiarumas apskritai ėmė mažėti visur – žmonės dabar daugiau skraido nei važinėja autobusais. Tačiau „Neoplan Jumbocruiser“ vis tiek buvo sėkmingesnis už savo konkurentus.
„VDL Berkhof Excellence 2000 HDA“ buvo kitas dviaukštis autobusas su priekaba, tačiau tik du tokie autobusai buvo pagaminti. Tuo tarpu „Van Hool TG 822 Altano“ irgi buvo labai aukštas ir ilgas, tačiau turėjo tik vieną keleivinį aukštą. „Neoplan Jumbocruiser“ sėkmę žymi ir tai, kad dauguma šių įspūdingų mašinų išliko iki šių dienų. Tiesa, komercinių reisų jie nebevykdo.
Ir kuo tik „Neoplan Jumbocruiser“ netapo. Bent du tokie autobusai buvo paversti didžiuliais nameliais ant ratų. Dar pora buvo pritaikyti renginiams. Vienas „Jumbocruiser“ tapo muzikos grupės „The Kelly Family“ turų autobusu, o vienas dar visai neseniai buvo naudojamas reklamai.
Straipsnio įžangoje minėjome „Volvo Gran Artic 300“ – šis trijų dalių miesto autobusas talpina iki 300 žmonių. Tokių autobusų yra ir daugiau, tačiau jie turi vieną bendrą bruožą – jie yra skirti miestui ir dalis keleivių turi stovėti. „Neoplan Jumbocruiser“ yra tarsi autobusų pasaulio „Airbus A380“ – didelis, įsimintinas, bet jau nepraktiškas šiems laikams. Nors, kas gali žinoti, galbūt ateityje bus gaminami ir dar didesni autobusai.
