Abi įmonės bendradarbiavimo sutartį pasirašė 2020 m. liepą. „Elinta Motors“ elektriniai prototipai jau važinėja Europos keliais, o „Altas Auto“ iki šiol garsėjo vidutinės ir mažos klasės autobusais. 2018 m. įmonė pristatė lietuvišką autobusą „Altas Viator“. O dar mažesnio segmento „Altas Auto“ modifikuotų autobusų galima sutikti visame pasaulyje – nuo Izraelio iki Skandinavijos. Netgi Suomijoje, Rovaniemyje įsikūrusiame Kalėdų senelio kaime.
Pirmieji elektriniai autobusai išvažiuos į Latviją, Vokietiją, Skandinavijos šalis.
Elektriniai autobusai – ant žinomų gamintojų bazių
Pirmieji „Altas“ elektriniai autobusai sukurti ant MAN ir „Mercedes Benz“ bazių. Kitaip tariant, „Altas“ perdaro „Mercedes“ ir MAN kėbulus (suderinę su gamintojais) ir sudeda į juos visą lietuvišką elektromobilio įrangą.
Rinkai siūlomi dviejų tipų modeliai: 20 vietų žemagrindžiai miesto ir 16 vietų priemiestiniai, taip pat mokykliniai autobusai su galimybe specialiu liftu pagalba pakrauti ir pervežti iki trijų vežimėlių žmonėms su negalia.
Modulinė baterijų sistema leido sukurti modifikuotą žemagrindį modelį – to didieji gamintojai pasiūlyti negali, nes trukdo baterijos pozicija.
Autobusams suteikiama 5 metų (baterijoms) arba 150 000 km garantija.
Pirmieji elektrinių autobusų užsakovai – Skandinavijos šalys. Čia mažieji autobusai dažniausiai naudojami mokinių ir neįgaliųjų vežimui, todėl ir elektriniai modeliai bus daugiafunkciniai bei lengvai modifikuojami.
Centrinės Europos šalyse populiaresni žemagrindžiai miesto autobusai, kurie senamiesčiuose, miestų centrinėse dalyse ar už jo ribų yra patogesni už daug vietos kelyje užimančius didžiuosius autobusus.
Edvardas Radzevičius, „Altas Auto“ vadovas, tikisi, kad pirmuosius modelius bus galima pritaikyti ir Lietuvos kurortuose.
Techniniai duomenys
Visi modeliai turės 150 kW galios elektros variklius ir tris baterijų blokus, kurių bendra talpa yra 115 kWh. Skaičiuojama, kad tai leis jiems viena įkrova nuvažiuoti iki 200 kilometrų. Kaip rodo praktika, net ir šildant ar šaldant saloną, tokio atstumo dažniausiai užtenka miestuose kursuojantiems mažiesiems autobusams. Juose montuojama pažangi greito įkrovimo įranga (daugiau nei 50 kW) leis autobusus pilnai įkrauti per kiek daugiau nei 2 valandas.
„Altas Auto“ autobusuose sumontuotos „Elinta Motors“ elektrinės pavaros sistemos turės universalius valdiklius, kurie kartu sujungia tokias saugumo sistemas kaip automatinis stabdžių antiblokavimas (ABS), elektroninė stabilumo sistema (ESP).
Autobusuose atsisakyta transmisijos reduktoriaus, taigi automobilio gale sumontuotas variklis tiesiogiai perduos galią į galinius ratus. Taip sumažinami energijos praradimai. Beje, „Elinta Motors“ sukūrė ne tik unikalų elektros variklį, kurio gamybai nenaudojami retieji metalai, bet ir visą jėgos bei valdymo elektroniką. Sukurti sudėtingą elektroniką ir programinę įrangą padėjo ES fondų projektų parama.
Rado nišą
Įmonių vadovai pastebi, kad elektrinis viešasis transportas nebelaikomas alternatyva ir rinka jau pasiruošusi naujiems serijiniams modeliams. Europoje per pastaruosius 8 metus užregistruota daugiau nei 3000 didžiųjų (virš 8 tonų svorio) elektrinių autobusų, o beveik 1700 iš jų užregistruoti vien pernai. Šią tendenciją turėtų dar labiau sustiprinti Europos Sąjungos žaliasis kursas (ang. European Green Deal), teikiantis prioritetą elektra varomam transportui visoje bendrijoje.
„Mažųjų autobusų dalis eisme yra žymiai mažesnė, taigi nėra aktuali didžiųjų autobusų gamintojams. Mes čia matome labai gerą galimybę, todėl kartu su „Elinta Motors“ pasitelkėme savo ilgametę inžinerinę ir gamybinę patirtį, išlaukėme, kol rinka subrendo tvariam transportui, ir pradedame gamybą. Šiuo metu jau testuojame prototipus įvairiomis klimato sąlygomis skirtingose šalyse ir tiksliname detales, kurios yra svarbios vežėjams skirtingose rinkose“, – pasakoja „Altas Auto“ vadovas Edvardas Radzevičius.
Jau ne pirmas bendras projektas
Tai ne pirmas kartas, kai „Altas Auto“ kartu su „Elinta Motors“ bando įžengti į elektrinių autobusų rinką. 2015 metais „Busworld“ parodoje įmonės pristatė elektra ir dyzelinu varomą įkraunamą hibridinį autobusą „Cityline PHEV“. 15 keleivių talpinantis žemagrindis modelis didesnius atstumus galėjo važiuoti dyzelinu, o miesto centruose ir kitose žaliosiose zonose elektra nuvažiuoti iki 40 kilometrų.
Ant „Mercedes-Benz Sprinter“ bazės sukurtas hibridinis mažasis autobusas buvo toks pirmasis ir vienintelis parodoje, todėl sulaukė didelio susidomėjimo. Tiesa, ši rinka tuo metu tik formavosi ir galiausiai Europos Komisija nutarė, kad hibridiniai dyzeliniai autobusai nėra iš esmės ekologiški ir jiems nebus taikoma Europos institucijų parama.
Atrodys kaip įprasti autobusai, tačiau viduje – kiti agregatai
Iš išorės autobusai atrodys labai panašiai, kaip iki šiol gaminti dyzeliniai modeliai, tačiau viduje beveik viskas bus pakeista. Čia bus sumontuoti visiškai kiti agregatai, sukurti nauji konstrukciniai sprendimai, kuriuos reikės iš naujo bandyti ir sertifikuoti, kad autobusai galėtų būti registruojami Europos Sąjungos šalyse.
