Pirma: gera turėti, nesinori išbandyti
Pirmai kategorijai priskiriamos itin naudingos sistemos, tačiau jomis pasinaudoti nenorėtų nė vienas vairuotojas. Pavyzdžiui, oro pagalvėmis, saugos diržų įtempikliais ar autonominio stabdymo sistema.
Pastaroji po kelerių metų taps privaloma kiekvienam Europos Sąjungoje parduodamam automobiliui, o kai kuriuose yra ir dabar, pavyzdžiui, populiariuose „Kia Sportage“ ar „Volkswagen Golf“. Kita vertus, autonominis tokių modelių kaip „Volkswagen Tiguan“ stabdymas – tik papildoma įranga.
Jos nauda sunkiai išmatuojama, sistema gali padėti vairuotojui suvaldyti automobilį bei išgelbėti nuo avarijos.
„Sistema stebi atstumą iki kliūties ar priekyje esančio automobilio. Kai atstumas ima mažėti kritiniu greičiu, ji įspėja vairuotoją ir ima pati stabdyti“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žuraulis.
Tačiau vairuotojams labai svarbu su jos veikimo principais susipažinti dar perkant automobilį, nes skirtingų gamintojų avarinio stabdymo sistemos labai skiriasi. Pagal greitį vienos gali automobilį visiškai sustabdyti, o antros – tik pristabdyti, kad susidūrimas būtų švelnesnis, bet smūgio visiškai išvengti nepadeda. Todėl įsigyjant automobilį reikėtų pasitikslinti, kaip veikia konkretaus modelio sistema.
Antra: gera naudoti kasdien
Antrai kategorijai galima priskirti sistemas, kurių nauda vairuotojai gali įsitikinti kiekvieną dieną. Tai yra LED žibintai, automatiškai įsijungiančios tolimosios šviesos, galinio vaizdo kamera ir panašios.
Tokios technologijos brangiai nekainuoja. Net kompaktinės klasės „Kia Ceed“ modelyje automatinė artimųjų ir tolimųjų šviesų perjungimo sistema jau yra standartinėje įrangoje, o papildomai gali būti užsakomi LED žibintai. Tokios sistemos kaip galinio vaizdo kamera taip pat ne viename modelyje jau tapo standartinė įranga. Per pastaruosius dešimt metų žibintų technologijos gerokai pažengė į priekį ir nebandę vairuoti naujo automobilio negali įvertinti, kaip aiškiai gali būti matomas kelias, apšviestas LED žibintų.
V. Žuraulis tvirtino, kad žiemą net spalva gali būti saugumo priemonė, nes ryškūs raudoni ar geltoni automobiliai pastebimi gerokai labiau nei tamsiai pilki. Tačiau svarbiausia žinoti, kokios jūsų transporto priemonės sistemos yra ir kokiomis sąlygomis jos veikia, kad suprastumėte, ko tikėtis iš automobilio, ir nesulauktumėte nemalonių staigmenų.
Trečia: tradicinės
Trečiai kategorijai galima priskirti vadinamąsias tradicines aktyvaus saugumo priemones, gelbstinčias vairuotojus jau ne pirmą dešimtmetį.
Bene geriausiai žinoma yra stabdžių antiblokavimo sistema (ABS). Nors ji yra daugelyje mūsų keliais važinėjančių automobilių, ekspertai atkreipė dėmesį, kad daugybė vairuotojų nemoka ja tinkamai naudotis.
„ABS neleidžia ratui užsiblokuoti stabdant. Jei ratas užsiblokuoja, automobilio nebegalima valdyti, jis slysta ta pačia kryptimi, kuria ir pradėjo slysti“, – aiškino VGTU docentas Vidas Žuraulis.
„Nemažai mano, jog ABS skirtas tam, kad automobilis greičiau sustotų. Bet iš tikrųjų ji reikalinga jam valdyti, be ABS stipriai nuspaudus stabdį užsiblokuotų ratai ir automobilis imtų slysti, o su ja ratai neblokuojami, automobilį galima išvairuoti tolyn nuo kliūties“, – dėstė vairavimo mokyklos „Amplius“ vadovas ir instruktorius A. Pakėnas.
Jis pastebėjo, kad dažnai vairuotojai, pajutę traškėjimą ir vibraciją stabdžių pedale, išsigąsta ir jį atleidžia arba bando stabdyti pulsuojančiais judesiais. Tačiau pašnekovas ragino ABS veikimo nebijoti. Jei jau patekote į tokią situaciją, kad automobilis slidžiame kelyje stoja lėčiau nei norėtumėte, reikia stipriai nuspausti stabdį ir jo neatleidžiant bandyti sukti į šalį nuo kliūties.
Kai kurie automobiliai leidžia tokios situacijos išvengti – užfiksavę pavojingą situaciją, automatiškai didina stabdymo jėgą ir taip ABS pradeda veikti net iki galo nespaudžiant stabdžio pedalo.
V. Žuraulis akcentavo, kad žiemą svarbiausios visos priemonės, kurios užtikrina automobilio sukibimą su kelio paviršiumi. ABS tuo pasirūpina stabdant, o elektroninė stabilumo sistema ESP – važiuojant įprastu greičiu.
„ESP stabilizuoja automobilį, kai jis ima slysti kelio vingyje. Ji pajunta slydimo kryptį ir nusprendžia, kurį ratą reikia pristabdyti, kad automobilio važiavimo trajektorija taptų tiesi“, – tvirtino V. Žuraulis.
