Ilgesnį laiką nepučiant vėjui ir nelyjant, didmiesčius užgula smogas. Kadangi vartotojai dažnai tiesiog pamiršta naudoti oro recirkuliacijos funkciją, jiems į pagalbą ateina automobilių gamintojai. Jie jau diegia pažangias sistemas, stebinčias oro kokybę ir pagal užterštumo lygį automatiškai aktyvuojančias recirkuliacijos funkciją.
Vartotojai taip pat gali naudotis papildomomis šios įrangos galimybėmis. Pavyzdžiui, centriniame kompiuteryje stebėti oro kokybės duomenis. Tokią funkciją dabar turi ne tik „Volvo“, bet ir „Peugeot“, „Citroën“ bei „Hyundai“ modeliai.
Visgi net ir įdiegus pažangiausią valdymo sistemą, svarbiausią vaidmenį užtikrinant oro kokybę automobilio viduje atlieka salono filtras. Pirmuoju serijinės gamybos modeliu, kuriame buvo montuojama ši svarbi detalė, yra laikomas 1979 metais rinkoje pasirodęs „Saab 900“.
Kitas progreso žingsnis buvo aktyvintosios anglies filtrai, kurie ne tik sulaiko kietąsias daleles, bet ir neutralizuoja sveikatai žalingas išmetamąsias dujas. Prašmatniausiuose vokiškuose sedanuose tokie filtrai buvo naudojami dar devintajame dešimtmetyje, tačiau masiškai juos montuoti pigesniuose automobiliuose gamintojai pradėjo visai neseniai.
Oro kokybę užtikrina veiksmingi filtrai
Lietuvių įmonės „Baltic Filter“ technologijų komandos vadovas Kęstutis Ramonas pabrėžia, kad iš lauko paimamas oras visuomet pereina salono filtrą, todėl pastarojo kokybei reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Aktyvintosios anglies filtrus naujuose automobiliuose kol kas siūlo ne visi gamintojai – jie dažniausiai įtraukiami į aukštesnės klasės komplektacijas.
„Aktyvintosios anglies filtrai montuojami ne visuose naujuose automobiliuose. Kol kas greta jų dažnai naudojami ir įprasti sintetinės medžiagos filtrai. Vis dėlto, kalbant apie prabangius automobilius arba aukštesnės komplektacijos modelius, dažniausiai pasirenkamas didesnio funkcionalumo filtras“, – kalba bendrovės atstovas.
Pavyzdžiui, tokio pat principo laikomasi ir komplektuojant naujos kartos „Peugeot 308“ modelius. Pradedant nuo GT įrangos lygio, diegiama „Clean Cabin“ oro valymo sistema, kurios pagrindas yra ne tik kietąsias daleles, bet ir sveikatai kenksmingas išmetamąsias dujas absorbuojantis aktyvintosios anglies filtras.
Oro kokybės kontrolės sistema automatiškai aktyvuoja oro recirkuliaciją ir valymą. Informacija apie oro kokybę vairuotojui bei keleiviams pateikiama centriniame ekrane.
Priklausomai nuo modelio ir komplektacijos, aktyvintosios anglies filtrų dabar jau galima rasti ne tik „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“, tačiau ir „Volkswagen“, „Renault“, SEAT bei kituose įvairiems segmentams priskiriamuose modeliuose. Galioja ta pati taisyklė, kaip ir renkantis bet kokią komforto įrangą: brangesniuose modeliuose, kaip antai „Volvo XC60“, toks filtras bus įtraukiamas į bazinę komplektaciją, o norint, kad jis būtų kuklesniame „Opel Astra“, teks papildomai sumokėti.
Privalomas atributas važinėjant mieste
Automobiliuose, kuriuose nėra oro kokybės valdymo sistemos, recirkuliacijos funkciją K. Ramonas pataria naudoti tik tuomet, kai oras iš tiesų labai užterštas. Vienintelis indikatorius šiuo atveju yra paties vairuotojo ar keleivio uoslė, o dažniausiai tokios situacijos pasitaiko stovint tunelyje ar įstrigus eismo spūstyje.
„Reikia turėti omenyje, kad, uždarius tiekimą iš išorės, salone šviežio oro kiekis būna ribotas. Šiuolaikiniai filtrai itin veiksmingi, tačiau, įjungus recirkuliaciją, oras per juos nepereina. Atidaryti oro tiekimą taip pat nėra geriausia išeitis, nes aktyvintosios anglies filtro efektyvumas labai užterštoje aplinkoje laikui bėgant mažėja“, – komentuoja specialistas.
Įprastą filtrą galima pakeisti aktyvintosios anglies analogu ir nenaujame automobilyje – tokie filtrai rengiami daugumoje populiariausių modelių. Jie itin rekomenduojami mieste važinėjantiems ir todėl daugiausia laiko labiau užterštoje aplinkoje praleidžiantiems vairuotojams. Palyginti su įprastais filtrais, aktyvintosios anglies detalės yra pastebimai brangesnės, tačiau specialistai šiuo atveju pataria netaupyti.
„Naudojami tokio paties sintetinio audinio sluoksniai kaip ir įprastuose filtruose, tačiau kainų skirtumą sudaro tarp jų įterpta aktyvintoji anglis. Taip ir gaunamas dvigubas funkcionalumas – sulaikomos ne tik ypač smulkios dalelės, bet ir išmetamųjų dujų dariniai“, – pažymi K. Ramonas.
Taip pat vis plačiau naudojami antibakteriniai salono filtrai, kuriuose įprasti sintetinės medžiagos ir aktyvintosios anglies sluoksniai papildomai apdoroti taip, kad neleistų daugintis bakterijoms. Ant tokių filtrų iki pats eksploatacijos pabaigos nesusidaro pelėsis.
Apsaugo netgi nuo virusų
K. Ramonas pataria turint galimybę automobilyje naudoti kuo kokybiškesnį filtrą. Taip pat nepamiršti jo keisti bent kartą per metus, pageidautina – prieš šaltąjį sezoną. Tiesa, priklausomai nuo automobilio eksploatacijos sąlygų, šis periodiškumas gali pastebimai keistis.
„Viskas priklauso nuo to, kokį plotą per tam tikrą laiką padengia žiedadulkės ar kitos kietosios dalelės. Tai turi įtakos filtro efektyvumui: vairuojant sudėtingomis sąlygomis ir daug važinėjant žvyrkeliais, jis mažės gerokai sparčiau nei eksploatuojant automobilį mieste. O sumažėjus filtro pralaidumui atsiras ir papildomų problemų, pavyzdžiui, langus aptrauks drėgmė“, – dėsto ekspertas.
Pašnekovas priduria, kad kitas evoliucijos žingsnis – antivirusiniai filtrai. Pastaruosius kaip papildomą įrangą atskiruose regionuose jau siūlo „Honda“. Filtrą sudaro net penki sluoksniai, iš kurių svarbiausias yra pirmasis: gamintojo teigimu, arbatos lapų ekstrakto paviršius sulaiko beveik 100 proc. virusų ir alergenų.
K. Ramonas taip pat pastebi, kad sintetinio pluošto veiksmingumas sulaikant kietąsias daleles, nepriklausomai nuo prekių ženklo, yra bemaž vienodas. „Mercedes-Benz“ savo S klasės modelio aprašyme gali skelbti, kad šio modelio salono filtras sulaiko vos 2,5 mikrono apimties daleles, tačiau dabar tą patį gali ir, tarkime, C segmento „Peugeot 308“ hečbekuose montuojama oro kokybę užtikrinanti įranga.
