Planuojama, kad e-greitkelio įrengimo darbai prasidės dar šiemet, o specialiai šiai sistemai pritaikyti „Scania“ sunkvežimiai pradės važinėti nuo 2016 m. vasario. Dvejus metus truksiančių testavimo darbų metu bus siekiama išsiaiškinti, ar „Siemens“ sukurta sistema yra tinkama komerciniam panaudojimui.
E-greitkelio projektas neabejotinai vaidina svarbų vaidmenį plečiant tvaraus krovininio transporto galimybes.
„E-greitkelio projektas neabejotinai vaidina svarbų vaidmenį plečiant tvaraus krovininio transporto galimybes.
E-greitkelio sistema yra du kartus efektyvesnė nei įprastai sunkvežimiuose naudojami vidaus degimo varikliai, todėl sunaudojama perpus mažiau energijos, o į aplinką išskiriama mažiau anglies dioksido“, – teigia „Siemens“ e-greitkelio projekto vadovas Andersas Bylundas.
Pasak „Siemens“ atstovo, iki šiol pagrindinė kliūtis vystant elektrinį krovininį transportą buvo energijos kaupimui reikalingų įrenginių dydis ir svoris. Pavyzdžiui, 40 tonų sveriančiam ir tūkstančius kilometrų nuvažiuojančiam sunkvežimiui reikalingi akumuliatoriai svertų apie 20 tonų. Tačiau ši problema gali būti išspręsta energiją sunkvežimiams tiekiant per kontaktinius laidus kelionės metu.
Pagrindiniai naujosios e-greitkelio sistemos elementai – inovatyvus pantografas, įrengtas ant sunkvežimio stogo, ir hibridinės pavaros sistema. Pantografui automatiškai jungiantis su kontaktiniais laidais, įrengtais virš greitkelio, energija gali būti saugiai perduodama sunkvežimiui važiuojant iki 90 km/h greičiu. O keliuose, kur kontaktinio tinklo infrastruktūra neįrengta, transporto priemonė gali būti varoma dyzelinu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis ar baterijomis.
E-greitkelio koncepcijoje suderintos patikimos geležinkelių technologijos ir kelių transporto lankstumas.
„E-greitkelio koncepcijoje suderintos patikimos geležinkelių technologijos ir kelių transporto lankstumas.
Hibridinė pavara leidžia sumažinti degalų sąnaudas ir išmetamų teršalų kiekį, o modernus pantografas užtikrina, kad e-greitkeliu važiuojantys sunkvežimiai dirba taip pat lanksčiai kaip ir įprasti krovininiai automobiliai“, – atkreipia dėmesį A. Bylundas.
Tarptautinio transporto forumo (ang. „International Transport Forum“) vertinimu, krovininio transporto sektorius išlieka labiausiai priklausomu nuo iškastinio kuro. Skaičiuojama, kad sunkvežimių išmetamas anglies dioksido kiekis išaugs nuo 1,1 gigatonų 2010 metais iki 4,5 gigatonų 2050 metais. Organizacijos teigimu, jei bus nesiimta teršalų mažinimo veiksmų, krovininis sausumos transportas išmetamųjų dujų kiekiu netrukus pralenks sausumos keleivinį transportą, todėl bendrovės raginamos ieškoti būdų, kaip pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos šaltinių.
