Pastaraisiais metais Švedijoje labai padaugėjo automobilių dalių vagysčių. Tarptautinės grupuotės vagia švediškų automobilių dalis ir jas parduoda tarptautinėje juodojoje rinkoje. Smarkiai padaugėjus vagysčių, Švedijos policija ėmėsi specialių veiksmų. Jų rezultatas – nemažai suėmimų ir daugybė konfiskuotų vogtų daiktų.
„Kova su vagystėmis iš automobilių yra viena iš sričių, kuriai šiuo metu teikiame didžiausią prioritetą. Sukūrėme specialią policijos darbo grupę, kuri dirba tik su šio pobūdžio nusikaltimais. Darbas siekiant nutraukti nusikaltimų grandinę vykdomas keliomis kryptimis – vietos ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat bendradarbiaujant su kitomis šalimis,“ – pažymi Peteris Lundbergas, Nacionalinio veiklos departamento tyrimų ir sunkių nusikaltimų skyriaus kriminalinės policijos inspektorius.
Kartu su automobilių ir draudimo sektoriais policija šiuo metu skiria ypač daug lėšų ir naujų technologijų siekdama apsunkinti automobilių dalių vagystes, užkirsti joms kelią ir jas ištirti.
Visi automobiliai ženklinami unikaliu kodu pažymėtu DNR, pagal kurį galima nustatyti tikrąjį savininką ir paprasta įrodyti, kad konkretūs nusikaltėliai įvykdė vagystes
Kaip iniciatyvos dalis vykdomas visų automobilių DNR ženklinimas, o tai suteikia galimybę sulaikyti daugiau nusikaltėlių, skirti jiems ilgesnes laisvės atėmimo bausmes, be to, lengviau atgauti pavogtus daiktus. Stiprinama apsauga nuo vagysčių ir apsunkinamas automobilių dalių išmontavimas. Jau gamyklose automobiliuose įrengiama signalizacija ir jie projektuojami taip, kad vogtų dalių nebūtų įmanoma panaudoti.
„Visi automobiliai ženklinami unikaliu kodu pažymėtu DNR, pagal kurį galima nustatyti tikrąjį savininką ir paprasta įrodyti, kad konkretūs nusikaltėliai įvykdė vagystes. Ženklinimas nėra matomas plika akimi, bet matomas ultravioletinėje šviesoje. Visų pirma paženklinamos ir gali būti atsektos dažniausiai vagiamos detalės – vairas, oro pagalvė, GPS ir galinio vaizdo veidrodėliai,“ – teigia Andersas Lindstrandas, draudimo bendrovės „If“ tyrėjų grupės vadovas.
Draudimo įmonės nuolat siunčia informaciją apie vagystes policijai, taip pat jos paženklina visas pakeistas detales specialiu DNR.
„Mes padedame policijai nustatyti vagysčių vykdymo vietas, teikiame informaciją ir prisidedame prie daugelio kitų projektų vykdymo,“ – pažymi Andersas Lindstrandas.
Policija naudojasi įvairiais pažangiais tyrimo metodais, kad galėtų sekti nusikalstamos veikos vykdytojus tiek dieną, tiek naktį.
Vyresnioji Švedijos policijos vadovybė informavo Lietuvos policijos vadovus apie šią problemą ir netgi apsilankė pas juos norėdama aptarti šiuos klausimus.
Nusikaltėliai turi atlyginti nuostolius
Sustiprintos policijos pastangos, nauja technika ir pasienio kontrolė jau davė aiškių rezultatų. Nemažai asmenų buvo suimta dėl dalyvavimo didelio masto vagystėse įvairiose Švedijos vietose ir jie buvo nuteisti, be kita ko, už vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis ir prekybą vogtomis prekėmis. Didžioji dalis šių asmenų yra Lietuvos piliečiai. Be laisvės atėmimo bausmės ir ilgalaikio išsiuntimo iš Švedijos, dabar iš visų bus pareikalauta atlyginti nuostolius nusikaltimo kilmės šalyse.
„Visiems nusikaltėliams, nuteistiems už vagystes, tėvynėje bus pateikti teismo ieškiniai siekiant susigrąžinti visas draudimo bendrovės patirtas išlaidas, įskaitant konkrečiam automobiliui padarytą žalą“, – teigia Peteris Lundbergas.
Daugybė vogtų detalių sulaikyta tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje, kur buvo atlikta keletas reidų.
„Mes ir toliau, pasitelkdami naujovišką techniką, imsimės aktyvių veiksmų, kad užkirstume kelią šių grupuočių vykdomai veiklai“, – sako Peteris Lundbergas.
Automobilių dalių vagystės sukelia milijoninius nuostolius
Kadangi tampa vis sunkiau pavogti automobilius, vis dažniau vagiamos jų dalys. Dažniausiai vagiamos šios dalys: vairai, oro pagalvės, navigacijos sistemos, kartais pavagiami visi prietaisų skydeliai. Grupuotės vykdo reidus Švedijos gyvenamuosiuose rajonuose, nuima brangias automobilių detales ir išveža jas iš šalies.
Su automobiliais susiję nusikaltimai sudaro didelę visų Švedijoje įvykdomų nusikaltimų dalį, o automobilių savininkai, teismai ir draudimo bendrovės patiria didelių išlaidų. Reikia sutaisyti įsilaužimo metu sugadintą elektros instaliaciją ir kitas elektronines sistemas, užsakyti naujas detales ir jas sumontuoti. Draudimo bendrovės „If“ vertinimu, vienas draudiminis įvykis bendrovei kainuoja nuo 6 000 iki 20 000 eurų (tai apima atsargines dalis, remonto sąnaudas, vilkimo ir kitas išlaidas), iš viso daugiau kaip 80 mln. eurų per metus. Į šią sumą neįskaičiuotos visuomenės patiriamos išlaidos už policijos ir teismų darbą, taip pat asmeninės nukentėjusiojo išlaidos nuomojamam automobiliui, negautos darbo pajamos ir panašios išlaidos.
Kitokių nusikaltimų skaičius taip pat didėja ir pridaro vis daugiau žalos bei išlaidų. Be to, kad vagystės kainuoja didžiulius pinigus, jos sukelia ir nesaugumo jausmą visuomenėje. Dėl šios priežasties Švedijos policija šiuo metu skiria itin daug dėmesio tokio pobūdžio nusikaltimams.
