Maksimalus mokestis – kuomet automobilis išmeta daugiau nei 350 gramų CO2 kilometrui – siektų 1,4 tūkst. eurų dyzeliniams automobiliams, 590 eurų benzinu ir 531 eurą – dujomis varomiems automobiliams.
Raktinis žodis – „registracija“
Tačiau šią sistemą galima lengvai apeiti neregistruojant automobilio savo vardu, rizikuojant gauti 15 eurų baudą, bet mokesčio nemokant visai. Būtent ši situacija policijos pareigūnus verčia griebtis už galvos, mat jau dabar pasitaiko nemažai atvejų, kai automobilio savininką nustatyti beveik nėra galimybės.
Nors taršos mokestis ir buvo sumanytas siekiant iš eismo eliminuoti seniausias ir taršiausias transporto priemones, tačiau, panašu, kad įstatymas gali smogti bumerangu. Kiek naujesnių automobilių pirkėjai šį mokestį susimokės, tačiau seniausių, vos kelis šimtus eurų kainuojančių automobilių naujieji savininkai gali paprasčiausiai neregistruoti.
Nes pirkti „bulką“ už 150 eurų ir sumokėti taršos mokestį, siekiantį dvigubai daugiau, nėra tas variantas, kurį rinksis pigių automobilių pirkėjai.
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas pasakoja, kad jau dabar neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės važinėja neregistruotais automobiliais ir pareigūnams kyla nemažai sunkumų surasti pažeidimą padariusio automobilio savininką. V.Mačėnas neatmeta galimybės, kad nuo naujųjų metų tokių situacijų gali padaugėti.
„Yra tokia problema. Tokios mašinos jau dabar „vaikšto“. Tarkime, Vilniuje, Klaipėdoje yra stacionarūs prietaisai, kurie skenuoja nedraustas mašinas. Ir mes tada gauname informaciją, kad tai yra panevėžiečio mašina. Pasirodo, kad jis tą mašiną pardavęs ir pateikia mums pirkimo-pardavimo sutartį. Tuomet jau ieškoma Klaipėdoje naujojo savininko, o tuomet paaiškėja, kad ir jis tą mašiną jau pardavė kitam žmogui.
Yra jau dabar ta problema, kad važinėja su neregistruotomis mašinomis. Tie, kurie dabar perka tokius automobilius ir neregistruoja jų savo vardu, jie tų automobilių net ir nedraudžia. Kitais metais tokių atvejų gali dar padaugėti. Įsivaizduokite, kiek policijai kainuoja laiko surasti šeštą ar aštuntą savininką, o galiausiai paaiškėja, kad paskutinis savininkas išvykęs kur nors į užsienį, jo nėra.
Pirkimo-pardavimo sutartys turėtų būti kažkaip kitaip registruojamos. Galbūt per notarą, galbūt per „Regitrą“, o ne laisvai ranka pasirašomos“, – sakė V.Mačėnas.
Problemą patvirtino ir Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Erikas Klimas. Jo teigimu, jau dabar atsekti pirkimo-pardavimo sutarčių grandinės pabaigą yra sudėtinga. Pareigūnas pateikė ir vieną pastarųjų atvejų, kai automobilio savininko ieškoma per visą Lietuvą ir kol kas nesėkmingai.
„Panevėžyje, Kosmonautų gatvėje, stovi „Mitsubishi“. Aš jau penktą pirkimo-pardavimo pažymą gavau. Ir Vilniuje, ir Kaune jau buvo parduotas tas automobilis ir dabar, pagal paskutinę žinomą pirkimo-pardavimo sutartį, savininkas turėtų būti iš Panevėžio rajono, Geležių kaimo. Neaišku, gal dar kokią sutartį gausime, nes automobilis stovi mieste, o žmogus gyvena Geležiuose. Tai tikrai jis tą automobilį išsivarytų į Geležius, jei jis būtų savininkas. Jei gausime dar vieną pirkimo-pardavimo sutartį – reikės ieškoti galų toliau. O automobilis stovi numestas, išdaužytais langais“, – kalbėjo E.Klimas.
Šiuo metu egzistuojanti spraga leidžia „kelių ereliams“, važinėjantiems senais laužais, išvengti atsakomybės net už grubiausius pažeidimus.
Chuliganiškai vairavęs arba eismo įvykį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalinęs asmuo pareigūnams drąsiai gali pateikti suklastotą pirkimo-pardavimo sutartį, kad jis neva automobilį dar gerokai anksčiau prieš įvykį pardavęs, pavyzdžiui, Kazachstano piliečiui. Pareigūnai tuomet atsimuša į sieną – ar toks pilietis išties pirko automobilį, ar tėra išgalvotas asmuo, nustatyti beveik neįmanoma, o tikrasis pažeidėjas ar kaltininkas ramiai sau nusikrato atsakomybės.
Naująjį taršos mokestį lietuviai sutiko ne itin palankiai. Internete paskelbtą peticiją, kuria siūloma atšaukti mokestį, pasirašė daugiau nei 50 000 tautiečių.
