Po savaitgalio supratau, kad nuo šiol visiems bus lengviau atsakyti į klausimą kas aš toks – „čia tas, kur bandė perskristi ąžuolą“ (©)
Viskas prasidėjo kaip visada – nuo automobilio paruošimo. Perrinkome stabdžių sistemą, išmetimo sistemą, susireguliavome važiuoklę. Automobilis paruoštas buvo geriau, nei bet kada anksčiau.
„Autoplius Fast Lap“ rytas nuostabus kaip visada. Rūke paskendęs miestas, saulės spinduliai besiskverbiantys pro rasą. Gražu. Gražus tas Kaunas! Viskas buvo gražu. Porą valandų.
Praėjome techninę komisiją ir išvažiavau į kvalifikacinį važiavimą.
And it started... Visą važiavimą mašina trūkčiojo („trailino“) ir šaudė. Kas du ratus stojau, keitėm, žiūrėjom ką galima padaryti ir važiavau testuoti. Perniek. Nepravažiuotas ne vienas greitas ratas – tik 11 startinė pozicija startui „Race“ važiavime. Dėl to nei kiek nesijaudinau, man patinka startuoti iš galo. Ypač jei lyja. Deja, nelijo.
Pasikrapštę radome problemą – nuo Kačerginės pasikratymų „atsikratė“ jungtis, siunčianti signalą iš velenėlio padėties daviklio. „Berner“ vyrukų ir įrankių dėka tai sutvarkėme greitai ir sėkmingai! Laukiame starto!
Startas. Mhm... Pirmas posūkis ir prieš akis didelė avarija. Egidijaus Dapšo BMW atrieda į mano trajektoriją. Nežinau, kiek centimetrų buvo likę, ar milimetrų, bet žiūrint vaizdo siužetą, atrodo, tikrai nedaug. Bandydamas išvengti avarijos buvau priverstas lėkti iš trasos ir gerokai patrumpinau „Nemuno žiedo“ žolę.
Šio manevro metu įvyko pirmasis skrydis, mat pagavau kažkokį kupstą, kuris pakėlė automobilį į orą. Taip išplyšo priekinė automobilio šakė ir tuo metu iš vienuoliktos pozicijos nukritau į 14-ą.
Štai čia prasidėjo geriausia dalis: ratas po rato skyniausi link lyderių. Kiekvieną ratą pirmąjį trejetuką vijausi nukirpdamas po pusantros sekundės, kol prisikasiau iki penktos pozicijos. Dėl išmuštos priekinės važiuoklės, pradėjo stipriai kaisti priekinės padangos, tai sulėtino tempą. Paskutiniame finišo posūkyje „neatlaikė“ padangos ir „kabinau“ piktas „Autoplius Fast Lap“ organizatorių išdėliotas padangas.
Finišavau penktas. Na, gal ir nieko kaip tokiai pradžiai, nusprendėme – bus gerai!
Parvažiavus į serviso zoną, skriaudžiau draugą Aivarą Paškauską, o tiksliau, jo „Miata“. Vietoje to, kad puikuotųsi „Show off“ parodoje, ji stovėjo mūsų palapinėje ir buvo skerdžiama. Nežinau kaip visa tai atrodė iš šono, bet komandos darbu buvau nustebęs. Dirbome nerealiai greitai!
Pavogėme priekines šakes ir sudėjome man. Plius minus pasidarėme suvedimą, kai buvo veržiami paskutiniai rato varžtas jau sėdėjau viduje su šalmu, pasiruošęs „Time Attack“ rungčiai. Palikau liūdną Aivarą su dar liūdnesne išskersta jo „Miata“ serviso zonoje ir išlėkiau.
1 min. 19,679 sek.
Dabar reikia su puskreiviu automobiliu pateki į „Super Lap“ ir kovoti dėl čempiono titulo arba apginti vicečempiono vardą.
Not for long.
Antras „Race“ važiavimas ir vaizdas, kurį sapnuoju pastarąsias naktis.
Startuoju iš šeštos pozicijos, „step by step“ stabiliai greitėju ir kylu pozicijomis aukštyn. Pavijau pirmąjį trejetuką: Ugnių Žiedavičių, Nerijų Urbonavičių ir Izidorių Paukštį. Pastarajam du ratus „įsirėmęs“ į galą laukiau progos ir jo padaromos klaidos. Visų posūkių išvažiavimo greitis buvo didesnis, stabdymo kelias trumpesnis, tačiau to neužtekdavo – tiesiosiose Izidorius vis „nupūsdavo“. Pirma proga lenkimui ir antras skrydis.
Nėra sunku nupasakoti, koks jausmas skristi lėktuvu, bet sunku nupasakoti, kas per jausmas skristi automobiliu. Peržiūrėjęs kelis kartus vaizdo medžiagą pamačiau, kad kažkodėl mėginau stabdyti būdamas ore. Turbūt galvojau, kad automobilis turėtų sulėtėti.
Praėjus minutei nuo nusileidimo atsipeikėjau ir šokau lauk iš trasos. Priešingai nei dabar, tuo metu kaklas skaudėjo tik šiek tiek. Bet ne tai buvo svarbiausia. Svarbiausia buvo, kad automobilis važiuotų. Privalau gauti nors porą taškų, kad neiškrisčiau iš „Autoplius Fast Lap“ bendros įskaitos prizininkų tarpo. Kelios minutės susirinkti dalims ir tralu parvažiuoju į serviso zoną.
Kažkiek apžiūrėjęs automobilį išėjau pasivaikščioti ir nusiraminti. Jau laidojau visas čempionato viltis.
Staiga skambutis: „Grįžk atgal, mašina lėks!“
O fu*k yeah!
Sutraukta pertraukta ir kreiva „Miata“, bet stovi ant ratų! Vairas sukasi, stabdžiai veikia, kuriasi. Pakankamai, kad kažkaip išvažiuoti!
Išvažiavau į „Super Lap“ apšildymo ratą – viskas kaip ir gerai. Good news. Pradėjau važiuoti greitąjį ratą ir viskas sekėsi puikiai iki „Šakių“ posūkio, kur prisivijau padangas besišildantį Andrių Firantą. Nu fuuuuuuu*k!
Grįžtu atgal į dalyvių parką pervažiavimui. Pajudėjau antram važiavimui ir turbo slėgis pasakė „see you later alligators“!
Nežinome iki pat šios dienos kas nutiko, nes automobilis pastatytas į garažą. Bet kokiems santykiams kartais reikia pertraukos.
Taip atrodė mano paskutinis etapas. Taip pasibaigė mano sezonas, kurio rezultatas – antra vieta bendroje 2014-ųjų metų „Autoplius Fast Lap“ „Time Attack“ įskaitoje.
Tauras Tunyla rašo www.taurastunyla.lt tinklaraštyje.
