Vairuojate „tautinį“ automobilį? Aprašymą ir nuotraukas siųskite gazas@15min.lt.
Buvęs Seimo narys, daugeliui puikiai pažįstamas šoumenas, šiuo metu pasitraukęs į Dzūkijos miškus, Antanas Nedzinskas savo politinės karjeros metu į Seimą atvažiuodavo tikrai išskirtiniu automobiliu – Rytų Vokietijoje gamintu „Barkaz B1000“. Tiesą sakant, niekam ir nekildavo klausimų, kas galėtų į darbą važinėti ne prabangiu limuzinu, o „linksma“ transporto priemone, iš tolo šviečiančia geltona-žalia-raudona.
Nieko nuostabaus - Antanas auklėtas tautine dvasia. Todėl šis autobusiukas buvo jo natūrali saviraiškos forma. Labai gaila, kad autobusiuko neišsaugojo. Pardavė verslininkams į Kauną, o šie "Barkaz" perdažė.
Tautinės tradicijos ir aistra automobiliams
Antanas Nedzinskas užaugo tautines tradicijas puoselėjančioje šeimoje. Jo šviesios atminties mama, žinoma pedagogė, buvo gimusi vasario 15 d., todėl šeimoje iškart būdavo švenčiamos dvi šventės ir joks saugumas dėl to negalėdavo kabinėtis. Be to, Antanas Nedzinskas Seime buvo žinomas ne tik dėl savo humoro jausmo, bet ir aistros antikvariniams automobiliams.
Dvejus metus net ir žiemą (o tai – retas reiškinys tarp kolekcininkų) jis į darbą atvažiuodavo antikvarine „Volga“ (GAZ 21), taip sulaukdamas didelio susidomėjimo ir nuostabos (nes senoviniai automobiliai žiemą saugomi garažuose). Antano garaže kadaise puikavosi ir senas „Fordas“, „Polski Fiat“, VW „vabalas“, dvi „Volgos“, trys „Mercedes Benz“ (geltonas, žalias ir „neraudonas“, anot Antano).
Rytų Vokietijos staliaus automobilis
15min jau anksčiau rašė, kad A.Nedzinskas autobusiuką „Barkaz B1000“ naujam gyvenimui prikėlė investavęs daugiau nei 11 tūkst. litų. 2009 m. jį pirko labai apleistą (tinkamą tik metalo laužui) už 300 Lt, rado jį Alytaus rajone, Ryliškiuose. Ankstesnis automobilio savininkas – taip pat vardu Antanas. Jis autobusiuką buvo įsigijęs iš Vokietijos staliaus, vežiodavusio langus užsakovams.
Alytuje apleistas autobusiukas atsidūrė per galiūnų čempionatą – stipruoliai kilnojo „Barkaz B1000“, pilną prikrautą merginų.
Šis modelis buvo įdomus Antanui istoriškai – juk ir markė labai reta, ir pagaminta prieš 25 metus jau nebeegzistuojančioje šalyje.
Restauravo savo rankomis
Autobusiuką antram gyvenimui Antanas prikėlė savomis rankomis, padedamas inžinieriaus tėčio. Automobilių sąvartynuose ieškojo gumų langų stiklams (pritaikė iš „VW Golf“), prietaisų skydelio (irgi iš „VW Golf“), sėdynių („Ford Scorpio“).
Seniena buvo be variklio, todėl Antanas nupirko paprastą „Volkswagen“ dyzelinį 1,6 l motorą (sako, kad su 1,9 D būtų dar geriau važiavęs).
Kol išvalė kėbulą nuo rūdžių, nuglaistė, nušlifavo – tikrai daug meilės įdėjo ir prakaito praliejo. Tik dažymo darbus atliko specialistai – visa kita Antanas padarė pats.
Automobilio vidų aptraukė dermantinu. Geltonai raudonus sėdynių užvalkalus persiuvo siuvėja. Tačiau žaismingos pagalvėlės – Antano kūrinys. Gale įrengė „sofą“, dujinę viryklę, spinteles ir kriauklę su vandens čiaupu. Žodžiu, senas vokiškas krovininis autobusiukas tapo nedideliu kemperiu, kuriuo galima ir keliauti, ir jame gyventi.
„Pamenu, grįžtame su draugais iš vabalų sąskrydžio Biržuose ar Jūros šventės. Vairuoji autobusiuką, džiaugiesi, ir staiga salone pakvimpa šviežia kava“, – prisiminė Antanas senus laikus.
Automobilis krepšinio čempionatui ir kelionėms pas rinkėjus
Kodėl Antano autobusiukas tapo trispalviu? Priežasčių – ne viena. Visų pirma, linksmo būdo ir laisvos minties vyrukas norėjo deramai pasirengti Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 m., svajojo turėti tautinį sirgaliaus automobilį. Todėl ant prietaisų skydelio puikavosi Vytis, o šalia – trispalvė sirgalių sirena.
Antra priežastis – Antanas norėjo linksmo, nekasdieniško automobilio, kuris atspindėtų savininko būdą.
Trečia, išaiškėjusi po krepšinio čempionato – tokia transporto priemonė labai tiko važinėti pas rinkėjus ir skelbti lietuvybę. O senovinių automobilių mėgėjų sąskrydžiuose ar masiniuose renginiuose trispalvis automobilis atlikdavo ir edukacinę funkciją.
Didžiąją dalį savo antikvarinių automobilių – taip pat ir autobusiuką – A.Nedzinskas pardavė.
Visas dėmesys – sodybai
Tačiau, kaip sako Antanas, laikui bėgant, pasikeitė prioritetai. Jau trejus metus šoumenas įrenginėja modernią sodybą Trakų rajone – su pirtimi ir pramogų zona. Tam reikėjo nemažų investicijų.
Todėl didžiąją dalį savo antikvarinių automobilių – taip pat ir autobusiuką – A.Nedzinskas pardavė. Liko tik trys „Mercedes Benz“.
„Tėtis autobusiuką atidavė naujam šeimininkui prieš kelerius metus, aš jo nepažįstu. Tik žinau, kad važinėja Kaune. Bet žiemą senovinių automobilių gatvėse nepamatysite, teks laukti vasaros“, – tiek tepasakė Antanas apie tebesitęsiančią trispalvio autobusiuko kelionę.
