Visuose centruose veikiančios kameros, kyšį siūliusių vairuotojų registras, automobilių defektų, dėl kurių buvo siūlyta pakiša, fotografavimas ir įtraukimas į specialią duomenų bazę – tai pagrindinės techninės priemonės, jau veikiančios visose 68-iose patikrinimo stotyse, išsibarsčiusiose įvairiuose šalies regionuose.
Kaip žinia, kiekviena techninės patikros procedūra baigiama apžiūros protokolo pildymu ir duomenų įvedimu į TAIS (Techninės apžiūros informacinę sistemą). Nuo 2017 m. pradžios TAIS atsirado speciali grafa, skirta pastaboms apie galimą korupciją. Jos įrašus mato absoliučiai visose Lietuvos regionų apžiūros stotyse dirbantys kontrolieriai.
„Kad ir kur toks „susitarimų“ ieškotojas nukeliautų, nesąžiningo žmogaus reputaciją jis vešis drauge ir neabejotinai sulauks dar atidesnio kontrolierių dėmesio. Kitaip tariant, siūlant kyšį problemos ne išsprendžiamos, bet sukeliama naujų nemalonumų lavina“, – akcentuoja 10 apžiūros centrų vienijančios asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis.
Dabar apie kyšį siūliusį ir dėl to savo istoriją atitinkamu įrašu duomenų bazėje „praturtinusį“ vairuotoją asociacijos specialistai sužino, kai jis registruoja automobilį apžiūrai, nesvarbu, ar tai daro internetu, ar patiekdamas dokumentus bet kurioje techninės apžiūros stotyje visoje Lietuvoje.
Asociacija į techninę korupcijos užkardymo bazę investavo per 30 tūkst. eurų. Sistema iki minimumo sumažina galimybes netvarkingos transporto priemonės vairuotojui susitarti su apžiūros specialistais.
„Žinoma, žmogiškasis faktorius išlieka. Todėl diegiame skatinimo sistemą, kuomet daugiau korupcijos atvejų fiksavę kontrolieriai yra premijuojami, taip pat centrų darbuotojams kasmet organizuojame mokymus, kuriuose svarbią vietą užima korupcijos veikų užkardymas.
Čia mums labai padeda Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistai, o toliau jau patys techninės apžiūros centrai skiria labai daug dėmesio techniniam šių rekomendacijų įgyvendinimui“, – priduria asociacijos „Transeksta“ direktorius.
Svarbu ir tai, kad sistema padeda efektyviai identifikuoti ir platesnes galimos korupcijos rizikos apraiškas. Tarkime, jei vienas automobilių perpardavinėtojas (identifikuojamas pagal vairuotojo pažymėjimą), registruodamas naują ratuotų prekių partiją, visas jas nuolat pristato tam pačiam tikrintojui.
„Jei matome, kad vienas TAC klientas teikia po 50, 100 automobilių ir dažniausiai tikrina pas tą patį kontrolierių, yra pagrindo manyti, kad tai nėra sutapimas – greičiau tai signalas apie egzistuojančius vienokius ar kitokius susitarimus.
Tokius atvejus nauja sistema mums padeda išaiškinti labai greitai: tiek aš, tiek stočių vadovai, tiek kiti už korupcijos prevenciją atsakingi žmonės atitinkamus pranešimus apie įtartinus atvejus gauname tiesiai į mobilųjį telefoną“, – sistemos privalumus nurodo asociacijos direktorius.
Ilgas kelias skaidrumo link
Asociacijos kova su kontrolierių papirkinėjimu prasidėjo dar 2007 m., kuomet „Transparency International“ atliko korupcinį vertinimą ir nustatė, jog vidutiniškai apie 30 proc. atvykusių į apžiūrą siūlo kyšį.
Kol nebuvo techninių galimybių, apžiūrų centrų darbuotojai vangiai pranešdavo apie bandymus papirkti. Asociacijos vadovai daro prielaidą, kad įdiegus sistemos patobulinimus, šiandien jau apie 85 proc. kontrolierių praneša apie korupcijos atvejus.
Ko gero pirmieji efektyvios antikorupcinės iniciatyvos Lietuvoje maždaug 2014 m. ėmėsi „Panevėžio techninės apžiūros centro“ vadovai. Šešių Aukštaitijos regione esančių stočių kontrolieriai tiesiog buvo prašomi pranešti, kiek gauna pasiūlymų „užsimerkti“ prieš esančius automobilio trūkumus. 2016 m. TA patikros linijose dirbantys vyrai sulaukdavo maždaug 7 bandymų papirkti per mėnesį.
Iki Lietuvoje įvedant eurą, dažniausiai minimos kyšių sumos buvo 50–100 litų. 2017 m. ši suma buvo išaugusi iki 20–50 eurų.
Visoje Lietuvoje veikiančiose 68 patikrinimo stotyse dirba apie 400 kontrolierių, o bendras metinis pirminių ir pakartotinių automobilių patikrų skaičius Lietuvoje kasmet viršija 1,3 mln. kartų.
2017 m. 1 pranešimas apie galimą korupcinę veiką teko 247 techninėms apžiūroms. 2017 m. buvo atleisti 6 kontrolieriai, kurių netinkamas elgesys ar korupcinio pobūdžio „susitarimai“ buvo užfiksuoti centruose įrengtomis filmavimo kameromis ar kitomis techninėmis priemonėmis.
Korupciją skatina nusenęs autoparkas?
Dažniausiai smulkų kyšininkavimą automobilių savininkai teisina tuo, kad šiuo metu neturi galimybių remontuoti dėl pinigų stygiaus. Analizuojant problemą giliau, peršasi išvada, kad nemažą įtaką tam turi Lietuvoje iš esmės neegzistuojanti transporto parko formavimo politika: visuomenei nėra siunčiami jokie signalai, kokia elgsena yra rekomenduojama.
„Nėra nei „pyrago“ įsigyjantiems naujesnius, saugesnius ir švaresnius automobilius, nei „botago“ perkantiems pasenusius, taršius, aktyvaus ir pasyvaus saugumo sistemų neturinčius automobilius.
Nesant jokio ekonominio spaudimo, žmonės dažniausiai perka mažaverčius automobilius, kurių techninės būklės palaikyti „neapsimoka“ dėl menkos išliekamosios vertės“, – pagrindines smulkiosios korupcijos priežastis dėsto asociacijos direktorius.
Dar vienas dalykas – automobilių savininkai, nežinodami apie egzistuojančius techninius trūkumus stengiasi ne pašalinti juos, bet užmaskuoti. Dažniausiai fiksuojami saviapgaulės atvejai susiję su automobilio indikatorių, liudijančių apie stabdžių antiblokavimo sistemos ABS ir elektroninės stabilumo kontrolės ESP efektyvumą, išjungimu.
Kartais tiesiog išmontuojama indikatoriaus lemputė, kartais permontuojama visa elektros instaliacija; visa tai leidžia suklaidinti tiek TAC kontrolierius, tiek nenaują automobilį perkančius žmones.
Tas pats taikoma ir oro saugos pagalvėms: remontuojant automobilius po sudėtingesnių priekinės mašinos dalies deformacijų, „taupumo“ sumetimais saugos pagalvės nemontuojamos, o davikliai modifikuojami.
Dar blogiau – pasitaiko atvejų, kai susidėvėjusius ar korozijos paveiktus stabdžių sistemos vamzdelius automobilių šeimininkai tiesiog nudažo, numodami ranka į faktą, jog jie gali bet kurią akimirką sprogti ir atimti net teorines galimybes mašiną sustabdyti prieš kliūtį.
Visa tai ypatingai didina avarijų ir nelaimingų atsitikimų tikimybę.
Dėl techninių trūkumų ES keliuose įvyksta apie 6 proc. visų automobilių autoavarijų ir apie 8 proc. visų motociklų avarijų. Atsižvelgiant į Lietuvos transporto parko amžių (vidutinis šalyje registruotų transporto priemonių amžius – 16,7 m.) ir su tuo tiesiogiai susijusį techninių problemų skaičiaus augimą, tikėtina, kad Lietuvoje nelaimių dėl techninių priežasčių įvyksta gerokai daugiau.
