„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Techninės pagalbos pavasarį prireikia ir užklimpusiems pievoje vairuotojams

Kaip rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA statistika, pavasarį vairuotojai ypač dažnai pagalbos kreipiasi užklimpus ar prakiurus padangoms. Pastebima, kad dažniau pagalbos kelyje prireikia automobiliui sugedus, nei patekus į avariją. Kartais automobilių savininkai pagalbos prašo ir dėl neapsižiūrėjimo – pasibaigus degalams arba palikus raktus automobilio viduje bei užtrenkus dureles.
Automobilis purve
Automobilis purve / 123FR nuotr.

„Atšilus orams padaugėjo įvykių dėl prakiurusių padangų, kadangi po žiemos keliuose atsiveria daug duobių. Dėl įvykių automobiliui patekus į duobę BTA šiemet jau numato atlyginti nuostolius 29 klientams ir išmokėti 47,5 tūkst. Lt. Taip pat galima pastebėt ir suaktyvėjimą prašant ištraukti užklimpusį automobilį ant vejos. Žmonės, neradę vietos kiemuose, automobilius stato ant pievų ar kitose vietose, kurios nėra skirtos parkavimui, todėl atšilus ir suminkštėjus žemei, automobiliai klimpsta“, - teigia vadovaujantysis kasko ir ECA draudimo specialistas Gediminas Radavičius.

Kaip teigia ekspertas, klientai vis dažniau naudoja techninę pagalbą. „Pernai transportavome ketvirtadaliu daugiau automobilių nei 2011 m. Vairuotojai taip pat po truputi supranta, kad techninė pagalba tai ne tik autovežio paslaugos, bet ir daug kitų paslaugų – taksi, pakaitinis automobilis, viešbutis”, - sako G. Radavičius. Dažniausiai fiksuojami techninės pagalbos kreipiniai: „neužsiveda, ir užgeso“, rečiau besikreipiantiems būna pasibaigęs kuras, „užsitrenkė durelės, o raktai viduje“. Kiti pasitaikantys atvejai: „užšalo degalų bakas“, „dingo šviesos“, „įsipylė dyzelinio variklio į benzininį automobilį“, „dingo stabdžiai“, „nuleido abi padangas“.

Pasak BTA specialistų, galima pastebėti, kad vyrai, kreipdamiesi techninės pagalbos yra gerokai konkretesni, jie žino, kas jau yra sugedę ar bent jau įtaria gedimo tipą, tuo tarpu moterys dažniausiai nutikusių bėdų neįvardija, bet pamini, kodėl įtaria sistemos sutrikimą: „užsidegė lemputė“, „bijau važiuoti“. Moterys kiek daugiau linkusios kviestis pagalbą dėl dalykų, kuriuos galbūt būtų galima sutvarkyti per kelias minutes padedant aplinkiniams. Tuo tarpu vyrai kreipiasi tik tuomet, kai tikrai nebegalima važiuoti ir reikia pagalbos. Draudikų duomenimis, daugiausiai techninės pagalbos kreipinių fiksuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone. Kita vertus, 40 proc. klientų, kurie kreipėsi į BTA dėl žalų, patirtų dėl duobių keliuose, įvykį patyrė Kaune.

Specialisto teigimu, daugiausiai gesti linkę naujesni vokiški automobiliai. Pagal gedimus matyti, kad  jų, ypač dyzelinių, yra trapios elektronikos bei kuro įpurškimo sistemos, turbinos. Dažnai genda ir šių automobilių automatinės dėžės  - staiga dingsta bėgiai ir automobilio toliau eksploatuoti nebegalima. Kaip rodo statistika, senesniems automobiliams būdingi paprastesni gedimai, dažniausiai fiksuojamas nuleistas ratas ar tiesiog šie automobiliai neužsikuria dėl šalčio, nes prastai veikia automobilio akumuliatorius.

„Pavasaris vairuotojus nustebina eile nemalonių staigmenų – šiuo metu gausu keliuose ir gatvėse atsivėrusių duobių, klampių vietų atokesnėse vietovėse. Norint apsisaugoti nuo netikėtumų, vairuotojams vertėtų profilaktiškai pasirūpinti savo automobiliu bei ne tik pakeisti padangas, bet ir pasitikrinti ar tvarkingas atsarginis ratas bei įsitikinti, kad automobilio elektros sistema, pakaba, amortizatoriai – puikios būklės, susidėvėjusias detales vertėtų atnaujinti“,  ̶  teigia G. Radavičius.

 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs