„Daug iškvietimų neturėtų būti – nėra taip jau šalta“, – trečiadienio rytą vykdamas į reidą tikino Tomašas. Juk termometro stulpelis nerodė 20 laipsnių šalčio, kaip pirmomis sausio dienomis.
Nors gali atrodyti, kad techninę pagalbą suteikiantis transportas turėtų būti tralas, Tomašo geltonoji „Zafira“ nė iš tolo neprimena vadinamojo automobilių „katafalko“. Jei ne geltonas plafonas ant stogo, net nesuprastum, kad tai – techninės pagalbos automobilis. Galbūt dėl to, kad evakuoti sugedusių automobilių nėra reikalo – šaltomis dienomis pagrindinis Tomašo įrankis – užvedimo laidai.
Tačiau geltonojo automobilio, skubančio į pagalbą, vidus nė iš tolo neprimena šeimyninio vienatūrio. Sėdėti čia gali tik vairuotojas ir dar vienas keleivis – visa užpakalinė automobilio dalis perdaryta Vokietijoje. Čia gausu stalčių, įrankių, įvairių mechanizmų, domkratų. Na, beveik mini autoservisas.
Dar vieną krokodilų komplektą vyras vežiojasi priekyje – jeigu neužtektų vieno, prijungs abu.
Tokių specialių gelbėjimo priemonių – čia ne viena. Pagrindinis, maždaug 7 metrų ilgio, storas laidų komplektas įrengtas užpakalinėje automobilio dalyje. Dar vieną krokodilų komplektą vyras vežiojasi priekyje – jeigu neužtektų vieno, prijungs abu.
Nors Tomašas tikino, kad dabar rytai ne tokie šalti, kokie buvo sausio pradžioje, tačiau jo telefonas rodo ką kita. -16 toli gražu nėra ta temperatūra, prie kurios miršta akumuliatorius ar užšąlą dyzelinas. „Žmonės neprižiūri savo automobilių, daugiau nėra ką pridurti“, – įsitikinęs Tomašas, vykdamas į pirmąjį iškvietimą žvarboką trečiadienio rytą.
Kieme mus pasitinka moteris, kuriai niekaip nepasisekė užvesti ne tokio jau seno „Opel Zafira“:
Žmonės neprižiūri savo automobilių, daugiau nėra ką pridurti.
„Akumuliatorių keičiau prieš metus...“, – dievagojosi moteris.
Tai, kad automobilis užsivedė tik tada, kai techninės pagalbos specialistas prijungė net keturis laidus, verčia suabejoti moters žodžiais apie neva neseną akumuliatorių.
Draugiški ir „blogiukai“
Tomašas žmonių automobilius gelbsti jau 10 metų. Per šitiek metų jis sukaupė ne vieną dešimtį įdomių istorijų. Vyras tikina, kad net iš žmogaus telefonu pasakyto „laba diena“ jau supranta, ar reikalų turės su kultūringu vairuotoju, ar chamu.
„Yra buvę visko. Kartą teko vykti į iškvietimą, kai žmogus aiškino, jog neatrakina automobilio. Atvykus jis tik ranka pamojo – va ten ir suprask, kad turi atrakinti pirštu rodomą automobilį. Paprašau automobilio dokumentų, o jis aiškina, kad jų neturi.
Pasakius, kad neatidarinėsiu automobilio, kuris neaišku ar tikrai yra jo, mane užsipuola, išvadina necenzūriniais žodžiais, tada retoriškai paklausia gal man juos „atsiteleportuot“? O galiausiai pradeda grasinti, kad aš neteksiu darbo ir daugiau niekur nebeįsidarbinsiu“, – pasakoja Tomašas.
Malonus bendravimas tokiame darbe yra būtinas. Juk ne viskas šiame gyvenime matuojama pinigais. Nors dauguma klientų ir atsiskaito už paslaugas patys (kitiems išlaidas apmoka draudimas), ne visi padėkoja už pagalbą.
Rizikingas darbas
Vyras tikina, kad per darbo praktiką yra sutikęs ir pasipelnyti norinčių klientų:
„Atvažiuoju pas žmogų, kuriam reikia pakeisti pradurtą ratą. Ratas su slaptu varžtu, o šis prisuktas iki beprotybės. Pasižiūriu ir sakau, kad yra rizika sugadinti sriegį, ar vis tiek bandyti?
Žmogus tik kažką sumykia, o aiškaus atsakymo neduoda. Paklausus pakartotinai duoda suprasti, kad bandom sukti. Pabandžiau ir sulaužiau.
Tada prasidėjo rėkimai, kad aš kaltas, sugadinau žmogaus automobilį ir panašiai. Pastebėjau, kad yra tokia žmonių grupė, kurie teigia, kad nieko nesupranta ir negali įvertinti tvarkymo rizikos, bet vistiek duoda leidimą remontuoti. O jei kas nors sulūžta, kaltina mane, nors aš visada įspėju apie galimą riziką“, – pasakoja Tomašas.
Vyras tikina, kad dabar jau yra pasimokęs iš tokių situacijų ir greitai perpranta kliento siekius – jeigu yra rizika kažką sulaužyti, geriau pasiūlo klientui apsilankyti servise, o ne rizikuoja pats.
Automobilių užvedimas – tik sezoninis darbas
Žinoma, Tomašo darbo diena nėra vien automobilių užvedinėjimas. Natūralu, užsiimant vien tik tuo, visus metus niekaip neišgyvensi. Štai ir šaltą žiemos rytą vienai vairuotojai prireikė kitokios pagalbos – užsirakino jos automobilis, vairuotojai būnant lauke.
Moters nurodytu adresu geltonąja „Zafira“ atvykome apie devintą valandą. Kodėl vairuotojai išlipus iš automobilio šis užsirakino – tikra mistika. Tačiau meistras nepasimetė – pakrapštęs spyną apie 10 minučių atidarė automobilio duris.
Tomašas tikina, kad gali suteikti bet kokią pagalbą kelyje – nuo automobilio užvedimo ar rato keitimo, iki smulkaus remonto kelyje:
„Tenka atlikti ir diagnostikos darbus kelyje. Kai ateina ratų keitimo sezonas, atsukinėju slaptus varžtus, kurių galvutes žmonės būna pametę. Laisvu nuo techninės pagalbos laiku važinėju po servisus, padedu rasti gedimus, nes turiu daug diagnostinės įrangos“, – vardija Tomašas.
Gelbėjo kačiuką
Vienas pirmųjų Tomašo iškvietimų į pagalbą įstrigo ilgam. Teko gelbėti... kačiuką. Žmonės automobiliu nuvažiavo kelias dešimtis kilometrų ir tik sustoję išgirdo, kad kažkur miaukia katinas.
Palindę po automobiliu pamatė, kad virš ratų diferencialo dėžės įstrigęs mažas pūkuotas gyvūnėlis. Nepavykus ištraukti padarėlio patiems, darbą patikėjo Tomašui, kuris dar ir šiandien atsimena kiek ilgai vargo, kol išlaisvino nelaimėlį iš metalo gniaužtų.
200 procentų daugiau darbo
Kad žiemą darbo žymiai daugiau, patvirtina ir įmonės „Juridola“, teikiančios techninės pagalbos paslaugas, direktorius Andrius Bieliauskas. Jis teigia, kad šiomis dienomis darbo krūvis padidėjęs dvigubai:
„Darbo dabar turime 200 procentų daugiau. Kaip ir būdinga tokiu metų laiku, tenka užvedinėti ypač daug sušalusių automobilių. Taip pat žiemą nutinka daugiau avarijų, todėl ir įmonės tralas dirba neįprastai dideliu režimu“.
Anuomet ir šiandien
Meistras tikina, kad šiais laikais žmonės automobilius yra apleidę. Jo teigimu, prieš dešimtmetį ir dar anksčiau, žmonės automobilius mylėjo ir prižiūrėjo kur kas labiau.
Tuo įsitikinti visai nesunku – užtenka pasivaikščioti po daugiabučių kiemus ir pasidairyti, kaip atrodo daugelis automobilių. Ne vienas yra apleistas, surūdijęs, akivaizdžiai neprižiūrimas.
Tomašas spėlioja, kad gal taip yra todėl, nes anksčiau toli gražu ne kiekvienas galėjo įsigyti automobilį. Jo teigimu, didžiosios dalies iškvietimų net nebūtų, jeigu ne žmonių aplaidumas. Net ir tada, kai važinėjome su Tomašu beveik kiekvieno automobilio užvedimo sistema buvo netvarkinga – nuo oksidacijos ant akumuliatoriaus iki beveik sugedusios įpurškimo sistemos.
Išimtis – uostamiestyje?
Klaipėdos apskrityje techninę pagalbą teikiančios įmonės „Auto gelbėtojai“ atstovai teigia priešingai. Jie tikina, kad per abi šių metų šalčio bangas nesulaukė tiek pranešimų, kiek tikėjosi.
Tam įtakos galėjo turėti tam tikri klimato niuansai – uostamiestyje oras greitai atšąla ir taip pat greitai vėl sušyla. Šaltis vakaruose nesilaiko tiek ilgai kiek vidurinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse:
„Iškvietimų dažniausiai sulaukiame tik tada, jeigu šąla bent dvi savaites. Pirmąją savaitę klaipėdiečiai nusprendžia naudotis viešuoju transportu (jeigu neužveda automobilių – aut. past.), o mus kviečia tik tada, jeigu šaltis laikosi ilgiau. Bet ir tada iškvietimų skaičius nėra labai didelis“, – teigia „Auto gelbėtojai“.
Įmonės atstovai juokauja, kad gal klaipėdiečiai labiau prižiūri automobilius, negu kauniečiai ar vilniečiai.
