„Dabar visas „Kelių priežiūros“ dėmesys yra sutelktas į kelių priežiūros sprendimus ir analizę, kaip nuolat gerinti tiekiamų paslaugų kokybę. Mūsų pagrindinis tikslas yra efektyvi ir kokybiška kelių priežiūra, o viena iš priemonių, padėsiančių ją įgyvendinti – Kelių priežiūros valdymo centras ir diegiamos pažangios technologijos. Esame pirmieji regione įkūrę tokį centrą“, – pristatė „Kelių priežiūros“ vadovas Darius Aleknavičius.
Centras dirbs visą parą
Naujai įkurtame Kelių priežiūros valdymo centre visą parą budės skirtingų sričių specialistai. Iš viso – 12 (keturios pamainos). Jie nuolat stebės Lietuvos kelių dangos būklę, meteorologines prognozes ir esamų meteorologinių stotelių parodymus, kelių priežiūros technikos judėjimą ir darbą Lietuvos keliuose. Centro darbuotojai kelių tarnyboms operatyviai perduos informaciją apie meteorologinius pokyčius ar kitus važiavimo sąlygas lemiančius veiksmus.
„Centras turi ne vieną privalumą – kelio būklės prognozavimas suteiks galimybę tikslingai rūpintis prevenciniais barstymais, eismo ir oro sąlygų stebėjimo dėka net 46 kelių tarnybos galės į kiekvieną situaciją reaguoti operatyviau, priežiūros darbų stebėjimas leis užtikrinti kelių tarnybų darbų kokybę ir kontrolę“, – patikino KPVC, kurio pašonėje vis dar statomi druskų sandėliai, vadovas Karolis Sakalauskas.
Visus šiuos darbus ypač palengvins naujajame centre įdiegta pažangiausia pasaulyje kelių priežiūros programinė įranga „Klimator“, sukurta Švedijos mokslininkų. Šiuo metu vykdomi šios sistemos bandymai.
Naujoji technologija padės dirbti efektyviau
Kelių būklės informacinė sistema (KBIS) bus pirmoji regione, kuri remsis švedų „Klimator“ inovatyvia technologija. Anot Kokybės ir technologijų departamento direktoriaus Ruslano Prokofjevo, iš įvairių šaltinių gaunamus duomenis apdorojanti pažangi sistema, kurios veikimo principas remiasi specializuotais prognozavimo modeliais, kelių priežiūros ekspertams pateikia optimalias kelių priežiūros rekomendacijas.
„Pagal sistemos apdorotą informaciją 4-8 valandas į priekį mes galime numatyti, kokia bus atskirų kelio ruožų būklė. Tai mums leidžia vykdyti prevencinę kelių priežiūrą, pavyzdžiui, iš anksto kelią pabarstant druska ir užkirsti ledo ar šerkšno susidarymui ant kelio. Šią programinę įrangą taikysime 2 400 kilometrų pagrindinių, intensyviausių šalies kelių, o sistema, išanalizavusi turimus duomenis, pateiks rekomendacijas, kokių prevencinių priemonių tam tikruose ruožuose turėtume imtis“, – teigė R.Prokofjevas.
Planuojame sutaupyti apie 10 proc. sunaudojamos druskos prevenciniams barstymams.
Pasak jo, į sistemą įeiną keturi paketai duomenų. Pirma, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozės, atkeliaujančios centro darbuotojams kas dvi valandas. Antras duomenų blokas – statiniai duomenys apie aplinką, tokie kaip aukštingumas, upės, ežerai, tiltai, pastatai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai įtakoja kelio dangą. Trečia, duomenys iš kelių eismo oro sąlygų stotelių, gauti bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Ketvirta – „Kelių priežiūros“ barstytuvų duomenys.
Visa ši informacija apdorojama prognozavimo algoritmais, sistema parenka kelių būklės prognozavimą ruožuose, numato reikiamą druskos kiekį. Programinė įranga geba prognozuoti 16 valandų į priekį.
Specialisto įsitikinimu, prevencinė kelių priežiūra buvo atliekama ir anksčiau, tačiau pasitelkus naująją technologiją, tikimasi geresnių rezultatų.
„Prevenciškai druską barstėme ir pernai, remdamiesi standartinėmis orų prognozėmis. Tačiau susidūrėme su problema. Pakankamai sunku prognozuoti atkarpas, kelius, kuriuose susidarys sudėtingos eismo sąlygos. Po žiemos atlikome namų darbus, paanalizavome, kokius įrankius, technologijas naudoja pasaulis. Pasinaudodami nauja informacija ne tik apie orų sąlygas, bet ir pačių kelių būklę, labiau optimizuosime išteklius ir taip planuojame sutaupyti apie 10 proc. sunaudojamos druskos prevenciniams barstymams“, – aiškina „Kelių priežiūros“ atstovas.
Pasak jo, bus naudojamos dvi prognozavimo technologijos. Pirmiausia, taškinės, analizuojančios eismo sąlygas taške (stotelėse). Antra, įranga, prognozuojanti kelių eismo sąlygas kelių ruožuose. Tokią įrangą naudoja Skandinavijos šalys, Anglija, Prancūzija.
„Taip pat buvome išsikėlę tikslą paruošti naują kelių priežiūros maršrutų tinklą, kuris nebūtų susijęs su regionų ribomis. Perskirstėme maršrutus, suderinome juos. Taip sutrumpėjo reakcijos į besikeičiančias oro sąlygas laikas.
Turime 46 kelių priežiūros tarnybas, 11 tūkst. km barstomų kelių (iš viso prižiūrime 21 tūkst. km kelių), 62 druskos sandėlius, 300 barstytuvų, kurie per sezoną nuvažiuoja vidutiniškai 2,2-2,5 mln. kilometrų. Visą šią sistemą reikėjo optimizuoti.
Optimizavimo rezultatai: atlikta 100 ribų pakeitimų tarp kelių tarnybų, žiemos mechanizmų rida sumažėjo 5 proc., 8 proc. sumažėjo ir kelių priežiūros trukmė. Pvz., magistralinis kelias Vilnius–Varėna, kurį prižiūri Trakų ir Varėnos kelių priežiūros tarnybos. Perskirsčius šį ruožą, kelią galime prižiūrėti 20 minučių greičiau. Galime šias minutes skirti kito kelio priežiūrai arba pašalinti vairuotojams iškilusius iššūkius nuo to paties kelio 20 minučių greičiau“, – teigė centro veiklą antradienį pristatęs R.Prokofjevas.
Paklaustas, ar prognozės yra tikslios, jis atsakė, kad šis, iš švedų perimtas, modelis pirmauja pasaulyje. Jokių nuokrypių bandymų metu nepastebėta.
Šį sezoną, anot jo, baigta diegti ir transporto valdymo sistema. Visuomenei žadama paviešinti barstytuvų darbą – duomenys bus prieinami kiekvienam.
Užsiminė R.Prokofjevas ir apie patrulinį kelių priežiūros automobilį su slidumo matuokliu, kuriais žadama aprūpinti visas regionines kelių tarnybas.
„Turime šiuo metu 37 tokius patrulinius automobilius. Žadame įsigyti dar 13. Taip sustiprinsime regioninę kelių priežiūrą. Iš šio transporto gauname informaciją realiu laiku apie kelių dangos būklę“, – teigė Kelių priežiūros valdymo centro darbuotojas.
Pasiruošimas prasideda optimizavimo darbais
Anot D. Aleknavičiaus, efektyviai kelių priežiūrai svarbi ne tik druska ar naudojamos technikos kiekis, bet ir protingas išteklių valdymas.
„Rengdamiesi žiemos sezonui vykdėme maršrutų planavimo ir optimizavimo darbus, derinome procesus su kiekviena kelių tarnyba. Atlikome daugiau kaip 100 prižiūrimų ribų pakeitimų tarp kelių tarnybų, perkėlėme atsakomybių ribas tarp kelių tarnybų į logiškas ir apsisukimams tinkamas vietas, bei šį sezoną planuojame atverti duomenis apie dirbančius mechanizmus. Maršrutų optimizavimas leidžia taupyti – mažinama rida, druskų kiekis barstomas tik ten, kur reikia“, – R.Prokofjevui antrino ir D.Aleknavičius.
Anot „Kelių priežiūros“ direktoriaus, šios technologijos leidžia įmonei žengti didelį žingsnį link efektyvios, inovatyvios, kokybiškos ir skaidrios įmonės.
„Prieš metus sujungus 11 atskirų regioninių kelių priežiūros įmonių į vieną struktūrą ir koordinuojant 46 kelių tarnybas, svarbu nuolatos tobulinti įmonės veiklą. Būtent turimų sistemų sujungimas į vieną, pasitelkiant įrangą, padės mums protingai valdyti turimus išteklius ir sėkmingai derinti procesus su kiekviena kelių tarnyba, taip siekiant prisidėti prie geresnių eismo sąlygų ir kokybiškai bei efektyviai planuoti artėjančius darbus“, – teigia D. Aleknavičius.
VĮ „Kelių priežiūra“ – viena iš didžiausių komandų Lietuvoje, kurioje dirba per 2 500 darbuotojų. VĮ „Kelių priežiūra“ yra atsakinga už 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, t.y. žiemą užtikrina, kad keliai būtų pravažiuojami, pavasarį–rudenį gerina kelių kokybę, atnaujindama susidėvėjusias kelių dangas, profiliuodama žvyrkelius, prižiūrėdama pakelės statinius, želdinius ir kt.
