Transporto priemonių importuotojai tikrinami, o nevykdantys Atliekų tvarkymo įstatyme numatytų prievolių bus baudžiami nustatyta tvarka. Administracinis teisės pažeidimų kodeksas už tokius pažeidimus numato baudas beveik iki 14,5 tūkst. eurų.
Transporto importuotojų kontrolė sugriežtinta atskleidus, kad transporto priemonių importuotojai galimai neįgyvendina gamintojo atsakomybės principo. Kadangi atliekų tvarkymas kainuoja, taupydami importuotojai vengia išlaidų, todėl į aplinką ar į buitinių atliekų konteinerius patenka nevertingos atliekos, kurias perdirbus būtų gaunamos žaliavos pakartotinai gamybai arba energijai išgauti.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit sako, jog Aplinkos ministerijos veiksmai susiję reikalavimu įgyvendinti ES direktyvas dėl aplinkos taršos mažinimo.
Verslininkai turėtų pagalvoti ne tik apie pelną.
„Tikimės, kad įvedus naują tvarką, aplinkos tarša gerokai sumažės, nebebus tokio nevaldomo sąvartynų augimo. Verslininkai turėtų pagalvoti ne tik apie pelną, bet ir apie savo pačių interesus gyventi švaresnėje, sveikesnėje aplinkoje, tuo labiau, kad atliekų tvarkymas kainuoja ne tiek ir daug“, – sako V.Jankoit.
Transporto priemonių importuotojų interesus atstovaujančios Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA), vadovas Alfredas Skinulis tvirtina, jog asociacijos specialistai pasiruošę padėti transporto priemonių importuotojams, kurie rūpinasi importuotojo pareigų vykdymu.
„Galime pakonsultuoti dėl reikalingų veiksmų, dokumentų tvarkymo ir visų kitų klausimų, kurie gali iškilti įgyvendinant gamintojų ir importuotojų atsakomybės principą“, – tikina A.Skinulis.
Atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ taip pat pastebi, kad tinkamo automobilių detalių sutvarkymo problema yra aktuali, nes dabar daug jų išmetama į įprastus konteinerius.
„Buitinių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriuose automobilių detalių daugiausia aptinkame pramoniniuose rajonuose, ten kur įsikūrę daug servisų ar įmonių, prekiaujančių naudotomis automobilių dalimis. Į konteinerius meta įvairias nereikalingas detales – buferius, kėbulo detales, neperdirbamus automobilinius stiklus bei kitas nereikalingas transporto priemonių dalis. Realiai, jų sutvarkymui įmonės turėtų užsisakyti specialų konteinerį ir paslaugas, tačiau kadangi jos kainuoja žymiai brangiau, bandančių sutaupyti pasitaiko pakankamai dažnai“, – sakė „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Martynas Surplys.
„Regitros“ duomenimis, į Lietuvą per metus įvežama apie 200 tūkstančių transporto priemonių, tuo tarpu finansuojamas tik apie 20 proc. automobilių atliekų sutvarkymas.