Lankomiausio transporto skelbimų portalo Lietuvoje Autoplius.lt atliktas tyrimas atskleidė, kad automobilių pirkimo įpročiai Lietuvoje – labai stabilūs. Statistika parodo, kad tik nedidelė dalis vairuotojų automobilius pradėjo keisti dažniau.
„Lietuviai yra konservatyvūs automobilių pirkėjai. Didžioji dauguma mūsų šalies vairuotojų automobilius keičia kas 4-9 metus. Tačiau fiksuojame, kad pokyčiai, nors ir nežymūs, rinkoje yra. Šiek tiek padidėjo kas 2-3 metus ar dažniau automobilius keičiančiųjų dalis“, – tvirtina Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis. Ekspertas pažymi, kad beveik trečdalis (33 proc.) apklaustųjų savo transporto priemones keičia kas 2-3 metus, tuo tarpu prieš ketverius metus tokių vairuotojų dalis siekė 29 procentus.
Matydami tokius rezultatus galime teigti, kad auga Lietuvos autoparko kokybė. Sumažėjo tų vairuotojų dalis, kurie keičia automobilius dėl prastos techninės būklės
Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad vis mažiau vairuotojų pagrindine transporto priemonės keitimo priežastimi įvardija remontą. Remiantis tyrimo duomenimis, 2012-aisiais net 39 proc. apklaustųjų nurodė, jog naujoms investicijoms į transporto priemonę pasirįžta tik tuomet, kai turimo automobilio jau nebeverta taisyti. Tačiau šių metų birželio mėnesį Autoplius.lt atlikta apklausa parodė, kad beveik per pusę dešimtmečio tokia vairuotojų dalis sumažėjo 8,6 proc. punktais, iki 30,4 proc. Negana to, populiariausia transporto priemonės keitimo priežastimi vairuotojai įvardijo tai, kad automobiliai jiems tiesiog atsibosta. Tokį atsakymą pasirinko daugiau nei kas antras (58,2 proc.), kai 2012 metais jų buvo tik truputį daugiau nei trečdalis, 37,3 proc.
„Matydami tokius rezultatus galime teigti, kad auga Lietuvos autoparko kokybė. Sumažėjo tų vairuotojų dalis, kurie keičia automobilius dėl prastos techninės būklės. Tai reiškia, kad vidutinė transporto priemonės būklė gerėja. Tačiau reikėtų pridurti ir tai, kad prieš ketverius metus net penktadalis vairuotojų automobilį įsigydavo tik susiklosčius geresnėms finansinėms aplinkybėms, nors dabar fiksuojame, kad tokių vairuotojų dalis sumažėjo daugiau nei dvigubai – vos iki 9,2 proc. Taigi, ieškoti kito automobilio vairuotojus labiausiai skatina ne techninė turimos transporto priemonės būklė ar pasikeitusi finansinė padėtis, o noras tiesiog atsinaujinti“, – priduria M.Buzelis.
Pasiteiravus, kiek pinigų lietuviai išleidžia automobilio pirkimui, paaiškėjo, jog net 36,6 proc. vairuotojų transporto priemonę renkasi už 3-6 tūkst. eurų. Anot automobilių rinkos eksperto, tokia suma nestebina, nes vidutinė naudoto lengvojo automobilio kaina Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 3,8 tūkst. eurų. Beveik trečdalis vairuotojų atsakė, kad mašiną renkasi už mažesnę nei 3 tūkst. eurų sumą, tuo tarpu daugiau nei 12 tūkst. eurų išleidžia vos kas dešimtas vairuotojas.
„Už vidutinę naudoto automobilio kainą sau patrauklų variantą ras dažnas vairuotojas. Tiek tie, kurių poreikių viršuje – praktiškumas bei ekonomiškumas, tiek prabangos ieškotojai. Tiesa, pastaruoju atveju, tai bus gerokai senesnė transporto priemonė, tačiau renkantis automobilį nereikėtų vaikytis pagaminimo metų. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti automobilio būklei bei kruopščiai išsitirti, kokie yra konkretaus automobilio privalumai, trūkumai bei eksploatacijos kaštai“, – tvirtina Matas Buzelis.
