Eksperimento esmė tokia: patikrinti, kiek tuo pat metu užtrunka kelionė Vilniuje važiuojant mašina, autobusu arba bėgant. Portalo 15min.lt žurnalistai Eglė Digrytė (važiavo automobiliu), Violeta Grigaliūnaitė (naudojosi viešuoju transportu) ir Saulius Rinkevičius (bėgo) penktadienio rytą vienu metu tuo pačiu maršrutu – Kalvarijų gatve ir Konstitucijos prospektu – pajudėjo iš to paties taško Baltupiuose – biuro, įsikūrusio prekybos centro „Panorama“ pastate, kryptimi.
Panašiai portalas 15min.lt jau eksperimentavo rugpjūtį, taip pat tikrino, kaip keliauti greičiausia ir patogiausia: mašina, autobusu ar pėsčiomis. Greičiausia ir patogiausia, žinoma, sėsti prie vairo, bet, įvertinus kai kuriuos kitus aspektus (kainą, grūstis, būtinybę sukti galvą, kur pastatyti automobilį), ši transporto priemonė nebūtinai yra geriausia. Vis dėlto visuomeninis transportas šiame eksperimente pralaimėjo.
Eglė Digrytė: mane lenkė tik taisyklių pažeidėjai, bet ne autobusai
Automobiliu iš aikštelės ties Didlaukio ir Kalvarijų gatvių sankryža pajudėjau 8.39 val. Vos įsukusi į Kalvarijų gatvę, turėjau sustoti – degė raudonas šviesoforo signalas, prie jo buvo išsirikiavę keliolika automobilių.
Šiokia tokia grūstis, nes paprastiems mirtingiesiems palikta važiuojamoji kelio dalis yra susiaurėjusi. Iš Didlaukio gatvės dešinėn sukantys vairuotojai spraudžiasi, lyg po kelių sekundžių jiems prieš nosį nukristų užtvaras ir tai būtų paskutinė galimybė įvažiuoti.
Be to, už šios sankryžos vietoj anksčiau buvusių dviejų eismo juostų nuo liepos palikta viena. Antrąja leidžiama važiuoti tik visuomeniniam transportui, taksi, elektra varomiems ar bent keturis žmones vežantiems automobiliams. Prašokusieji sankryžą likdami mažiau užimtoje pirmoje juostoje, turi tuoj persirikiuoti į antrąją ir karštligiškai ieško tokios galimybės. Kitu atveju tenka pažeisti taisykles ir judėti autobusų juosta.
 |
| Eglė Digrytė važiavo automobiliu |
Tokią nuodėmę padariau ir aš, mat bent keliems vairuotojams buvo gyvybės ir mirties klausimas manęs nepraleisti, o važiuojantieji lipa ant kulnų.
Toliau – du raudoni šviesoforo signalai prie prekybos centro „Norfa“. Važiuodama įprastai, čia sukčiau dešinėn Geležinio Vilko gatvės kryptimi ir sutaupyčiau nemažai laiko, nes, kad ir kokios ilgos grūstys ten būna, jos šioje gatvėje sklaidosi greičiau.
Lėtai slinkdama pirmyn pavydžiai dairausi į autobusų juostą. Ne, keleivių pilni autobusai ja nevažiuoja – vien taksi ir kiti lengvieji automobiliai. Nesėkmingai ieškau bent vieno, kuriame sėdėtų keturi žmonės. Žinoma, pastarieji suka į dešinę, bet patogią poziciją užsiima labai iš toli.
Teko gerokai palūkėti prie sankryžos su Žalgirio gatve – nors čia yra kelios juostos, atskiros sukantiems tiek į kairę, tiek į dešinę, susikaupė nemažai automobilių. Laimė, toliau lieka dvi juostos, tad gatvės atkarpą ties Kalvarijų turgumi galima pralėkti greičiau. Jei šviesoforas ties Krokuvos gatve nedegtų raudonai!
Raudonai šviesoforas šviečia ir ties posūkiu į Žvalgų gatvę, ir prie sankryžos su Kareivių ir Ozo gatvėmis. Tai dar viena galimybė išvengti Šnipiškių ir pervažiuoti į Geležinio Vilko gatvę. Sankryžą kirsti lengviau, nes galima judėti dviem juostomis, bet netrukus vėl lieka viena ir vėl tenka kovoti dėl vietos joje.
Pagaliau: pirmas šviesoforas Kalvarijų gatvėje šviečia žaliai ir nereikia sustoti. Toliau – vėl vien raudoni signalai. Tiesa, artėjant prie vieno šviesoforo persijungė žalias, bet sustoti vis tiek teko, nes automobiliai nespėjo greitai pajudėti.
Teko gerokai palūkėti prie sankryžos su Žalgirio gatve – nors čia yra kelios juostos, atskiros sukantiems tiek į kairę, tiek į dešinę, susikaupė nemažai automobilių. Laimė, toliau lieka dvi juostos, tad gatvės atkarpą ties Kalvarijų turgumi galima pralėkti greičiau. Jei šviesoforas ties Krokuvos gatve nedegtų raudonai!
Pagaliau Konstitucijos prospektas, jame automobilių spūstys – retenybė. Prie sankryžos reikia sustoti ir palaukti, kol pajudės autobusas, nors šiaip man galiotų papildoma žalia rodyklė. Žinoma, pirmas šviesoforas iš tolo šviečia raudonai, bet paskui žiedą prie Lietuvos edukologijos universiteto pasiekiu be sustojimų. Į žiedą įvažiuoju luktelėjusi tik keliolika sekundžių, o išvažiuodama piktdžiugiškai pasidžiaugiu priešpriešinėse juostose susidariusia ilgutėle grūstimi.
Dar stabteliu prie šviesoforo greta prekybos centro „Panorama“. Per žalią judėti greičiau trukdo automobiliukas su raide M, bet nebelenkiu, nes vis tiek reikės sukti dešinėn. Aikštelėje sustoju 8.55 val. – kelionėje užtrukau 16 minučių. Kad viskas būtų sąžininga, laikiausi greičio apribojimų ir kitų kelių eismo taisyklių. Biurą pasiekiau pirma ir tikėjausi po to sulaukti kolegės, išbandžiusios visuomeninį transportą, bet po kelių minučių tarpduryje išvydau bėgiką. Bet labiau nustebino ne ši detalė, o tai, kad važiuojant manęs neaplenkė nė vienas autobusas.
Saulius Rinkevičius: bėgte į darbą
Mano, kaip bėgiko, dalyvavimas šiose lenktynėse galbūt ir buvo proginis, o tie skaitytojai, kurie niurzgės, kad dviračiu važiuoti būtų buvę logiškiau, taip pat iš dalies teisūs. Tačiau galiu patikinti, kad tai nėra tik laisva improvizacija. Vakarų šalyse su kuprinėmis į darbą bėgantys žmonės – įprastas vaizdas. Tiesą sakant, yra tokių ir Lietuvoje. Jei mieste matote spalvingais aptemptais drabužiais apsirengusį su kuprine šuoliuojantį žmogų, greičiausiai tai vienas iš jų.
Tad šįkart – lenktynės su lengvuoju automobiliu ir viešuoju transportu. Galiu pasakyti, kad panašiai kaip ir liepos mėnesį man vėl labai nepasisekė. Dėl nežinia kokių priežasčių penktadienio rytą jokių eismo spūsčių nebuvo. Iki eksperimentinių lenktynių starto vietos Baltupiuose automobiliu nusigavau maždaug per 8 min. Žvilgtelėjęs į Kalvarijų g. važiuojančius automobilius supratau, kad laimėti bus neįmanoma.
Kadangi lenktynių pradžia sekundžių tikslumu nebuvo nustatyta, startavau vos tik pastebėjęs, kad automobilį vairuojanti kolegė Eglė jau išrūko. Pirmoji atkarpa buvo labai smagi – įspūdingo pločio šaligatvis judant nuo Kalvarijų ir Didlaukio g. sankirtos link miesto centro leido spurtuoti ir tuo pat metu laikytis didesnio atstumo nuo pro šalį važiuojančių automobilių.
 |
| Saulius Rinkevičius eksperimente dalyvavo bėgdamas. |
Ties „Siemens“ arena suku į dešinę, kertu automobilių stovėjimo aikštelę ir nusileidžiu į Ozo g. Šiuo ruožu įveikiu gerus 50 m ir nusuku į nuošalią Kernavės g., kurioje automobilių išmetamosios dujos – man jau ne problema. Šalutinių gatvių laikausi iki pat žiedinės sankryžos ties Lietuvos edukologijos universitetu. Nuo ten redakcija, galima sakyti, jau ranka pasiekiama. Taip greitai, kaip tik įmanoma, pakylu į trečiąjį aukštą, bet finiše manęs jau laukia Eglė.
Žvilgteliu į savo išmanųjį telefoną. 4,99 km distanciją įveikiau per 24 min. ir 20 sek., tačiau kolegė su automobiliu nuo starto iki finišo važiavusi beveik be sustojimų vis tiek aplenkė mane 8 min. Viešojo transporto paslaugas bandžiusi Violeta šiose improvizuotose lenktynėse finišuoja trečia.
Vietoje išvados, norėtųsi konstatuoti faktą, kad eismo spūstys, neva esančios rimta problema Vilniaus gyventojams, iš tiesų nėra tokios didelės. Bent jau – nereguliarios. Tą rodo ir abiejų 15min.lt surengtų lenktynių rezultatai. Aplenkti automobilį bėgant kol kas tiesiog neįmanoma. Galbūt šansų turėtų dviratis?..
Violeta Grigaliūnaitė: viešasis transportas nepaveja net bėgiko
Penktadienio rytas Baltupių stotelėje Kalvarijų gatvėje. Laukiančiųjų viešojo transporto – vos vienas kitas. Tarp jų ir aš. Turiu prisipažinti, kad miesto autobusais ir troleibusais važinėju retai, kur kas dažniau renkuosi automobilį arba einu pėsčiomis. Tačiau eksperimentas yra eksperimentas, ketinu viešuoju transportu įveikti atkarpą nuo Baltupių iki „Panoramos“ prekybos centro. Ir ne tiesiausiu keliu, o per Kalvarijų gatvę bei Konstitucijos prospektą. Ten, kur paprastai eismas būna itin intensyvus.
Bet ne šį penktadienį. Tiek visuomeninis transportas, tiek automobiliai važiuoja gana laisvai, nė prie vieno šviesoforo nesiformavo didesnės spūstys.
„Susisiekimo paslaugų“ interneto tinklalapis vilniustransport.lt man siūlo važiuoti 49 maršruto autobusu – kelionė Kalvarijų, Žalgirio, Ukmergės ir T.Narbuto gatvėmis turėtų užtrukti vos 19 minučių. Jokių persėdimų, jokio vargo.
 |
| Violeta Grigaliūnaitė liko paskutinė, autobusai ir troleibusai nenukonkuravo net bėgimo. |
Tačiau eksperimento idėja kita – važiuoti esame sutarę Kalvarijų gatve, tuomet sukti į Konstitucijos prospektą ir T.Narbuto gatvę. Tad 8.45 val. įlipu į 1G autobusą, kuris per 13 minučių nuveža mane iki Žaliojo tilto. Tuomet penkios minutės pėsčiomis iki Europos aikštės, kur lipu į 9.04 val. atvažiavusį 19 maršruto troleibusą. Vos po penkių minučių aš jau šalia 15min.lt redakcijos. Išlipusi pasidžiaugiu, kad nuvažiavau per pusę miesto, o sugaišau 24 minutes. Net nesibaigė pusvalandinio bilieto už 2,20 Lt galiojimo laikas.
Nusiviliu tik įžengusi į redakciją – kolegos, tą patį atstumą įveikę automobiliu ir bėgte, jau kurį laiką manęs laukia. Vadinasi, taip miesto valdžios giriamas viešasis transportas yra visiškai nekonkurencingas? Tiesa, gali konkuruoti su pėsčiomis vaikštančiais – kolegė Eglė šią atkarpą yra nuėjusi per valandą, tad tikrai būtų atsilikusi nuo autobusų ir troleibusų.
Vis dėlto labiausiai mane nustebinęs dalykas buvo kitas. Vilniustransport.lt, kuriame gali sužinoti, kaip greičiausiai visuomeniniu transportu įveikti vienokį ar kitokį atstumą Vilniaus mieste, nuo Baltupių iki Žaliojo tilto stotelės man siūlė važiuoti ne greituoju autobusu 1G, o 10 maršruto autobusu, kuris tą patį atstumą įveikia per 14 min. Greitasis 1G – tik per 18 min. Keista, nes greitasis atstumas šioje atkarpoje sustoja vos trijose stotelėje, o 10-ojo maršruto – septyniose, tad ar tikrai galima 1G vadinti greituoju?
