„Reliant Robin“ istorija
„Reliant“ kompanijos istorija prasidėjo dar ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Du „Raleigh Cycle Company“ darbuotojai nepritarė kompanijos sprendimui nebegaminti triračių transporto priemonių ir nusprendė sukurti savo prekinį ženklą. Taip 1935 m. pasirodė pirmasis „Reliant“ prototipas, turėjęs plieninę bazę, medinį rėmą ir aliuminio kėbulą. Pirmąjį „Reliant“ prototipą varė mažas vieno cilindro variklis, tačiau greitai jis buvo pakeistas į didesnę dviejų cilindrų jėgainę.
Iš pat pradžių kompanijai sekėsi neblogai, nors iš pirmo žvilgsnio „Reliant“ modeliai buvo labai nepraktiški ir negražūs. Triračiai autobusiukai su motociklo ratais buvo stebėtinai pigūs, jiems nereikėjo automobilio vairuotojo teisių, todėl ne vienam jie atrodė kaip geras pasirinkimas. 1938 m. „Reliant“ pradėjo naudoti „Austin“ keturių cilindrų variklius, o pastarajai kompanijai nutraukus jų gamybą buvo sukurtas ir pirmasis tikras „Reliant“ variklis.
Antrojo pasaulinio karo metais „Reliant“ kaip ir daugelis kitų automobilių gamybos įmonių stengėsi padėti valstybei susidoroti su karo poreikiais, todėl nauji modeliai į gatves išriedėjo tik karui pasibaigus. Pirmasis pokario „Reliant“ buvo „Regent“ – kiek didesnė ir patogesnė prieškario furgonų versija. 1953 m. buvo pristatytas ir pirmasis tikras triratis „Reliant“ automobilis – „Regal“. Šis modelis atrodė daug panašesnis į automobilius nei prieš tai gaminti triračiai. Jau vien dėl kėbulo formos ir pagaliau atsisakytų motociklo ratų.
„Reliant Regal“ jūs jau nesunkiai atpažintumėte, nes jis labai panašus į garsųjį „Reliant Robin“. Visgi, iki šio automobilio dar prieisime –„Regal“ buvo gaminamas net dvidešimt metų. Per šį laiką augo varikliai, daugėjo komforto įrangos skaičius, gerėjo automobilio dinaminės charakteristikos. Vienas iš svarbiausių pokyčių – šeštajame dešimtmetyje pristatytas stiklo pluošto kėbulas. Jis pasirinktas ne dėl mažo svorio, o dėl kainos – iki tol naudotas aliuminis tuo metu stipriai pabrango. Galiausiai 1973 m. atėjo laikas „Reliant Regal“ pakeisti kuo nors nauju.
„Reliant Robin“ iš pat pradžių buvo labai panašus į savo pirmtaką, tačiau net ir nedideli dizaino patobulinimai šiam automobiliui iš karto atnešė visuomenės simpatijų. Prie automobilio populiarumo prisidėjo ir itin mažos išlaikymo išlaidos – 100 km nuvažiuoti reikėjo vos 4 l degalų. Pagal licencijas tokie automobiliai buvo gaminami ir Graikijoje bei Indijoje, tačiau 1982 m. „Reliant Robin“ pakeitė modernesnis „Reliant Rialto“.
1989 m. „Reliant Robin“ vardas sugrįžo su visiškai nauju automobiliu. Dabar „Robin“ turėjo geresnius stabdžius, modernesnį interjero dizainą, didesnius ratus. Iš esmės, automobilis buvo daug šiuolaikiškesnis ir geriau atrodantis. 1999 m. „Reliant Robin“ buvo dar kartą atnaujintas. Nepaisant to, kad tai buvo pirmasis „Robin“, kurio dizainui sukurti buvo panaudotas kompiuteris, buvo aišku, kad legendinio triračio automobilio istorija artėja prie pabaigos. Paskutinis „Reliant Robin“ buvo užbaigtas 2001 m. per Valentino dieną.
Vėliau būta bandymų legendinį automobilį atgaivinti. Viena kompanija gavo licenciją gaminti „Reliant Robin“, tačiau susidūrė su finansiniais sunkumais ir 2002 m. turėjo nutraukti gamybą.
Kodėl šis pigus, neišvaizdus triratis automobilis buvo toks populiarus?
„Reliant Robin“ charakteristikos ir įdomiausi faktai
Viena iš „Reliant Robin“ populiarumo paslapčių – paprastumas. Suremontuoti šį automobilį nesunku net apie automobilių mechaniką tik paviršutiniškai nusimanančiam žmogui. Kita vertus, teigiama, kad automobilis toli gražu nebuvo patikimas ir dažnai gesdavo. „Reliant Robin“ buvo varomas galiniais ratais, o vairuojamas priekiniu. Geriausias šiame automobilyje naudotas 0,85 l variklis leisdavo „Reliant Robin“ įsibėgėti iki 100 km/val. per apytiksliai 15–16 sekundžių.
Žinoma, „Reliant Robin“ nebuvo sukurtas važinėti tuščias, o pakrautas automobilis būtų daug lėtesnis. Šis triratis automobilis buvo stebėtinai praktiškas – jame tilpo nemažai daiktų. Jis buvo populiarus tarp žmonių, kurie taip niekada ir neįsigijo automobilio vairuotojo pažymėjimo – tokių žmonių buvo itin daug industriniuose miestuose arba kalnakasių gyvenvietėse.
Kita priežastis – net šiandieniniais standartais neįtikėtinai mažos degalų sąnaudos. Šis nei pusės tonos nesveriantis automobilis 100 km nuvažiuoti sunaudodavo apie 4 litrus benzino, o kai kurie savininkai teigė, kad sąnaudos pasiekdavo ir 3 l/100 km. Būta svarstymų naudoti ir dyzelinį variklį, tačiau šio sumanymo buvo atsisakyta. Žinoma, „Reliant Robin“ nebuvo labai greitas – maksimalus greitis siekė apie 128 km/h, bet realiai niekas taip greitai juo nevažinėjo.
2011 m. atliktas tyrimas parodė, kad „Reliant Robin“ vairuotojai – atsakingiausi visoje Jungtinėje Karalystėje. Galbūt jie yra tiesiog atsargūs, nes nepasitiki automobilio saugumu, o galbūt nenori apgadinti savo mylimo „Robin“. O mylinčių šį automobilį yra nemažai – Jungtinėje Karalystėje veikia net keli „Reliant Robin“ mėgėjų klubai, šie automobiliai aktyviai restauruojami ir modifikuojami.
Yra ir kita „Reliant Robin“ fanų rūšis – lenktynininkai-mėgėjai. Kadangi šis automobilis visada buvo gana pigus, nieko keisto, kad mėgėjiškų lenktynių organizatoriai pamėgo šias transporto priemones. Trasose „Reliant Robin“ trankosi vieni į kitus ir dažnai apsiverčia, tačiau tai yra normali šių lenktynių dalis. Pasitaiko ir traukos lenktynėms skirtų „Reliant Robin“, tačiau šie automobiliai su originalu bendrų komponentų turi labai mažai.
Nors iš tikrųjų „Reliant Robin“ niekada nebuvo sportiškas automobilis, istoriškai bent vienu požiūriu jis atsidūrė visai šalia „Chevrolet Corvette“. Pastaroji mašina yra populiariausias automobilis su stiklo pluošto kėbulu pasaulyje, o „Reliant Robin“ eina tiesiai po jo. Taigi, Europoje pagal šios medžiagos panaudojimą „Reliant Robin“ taip ir liko neaplenktas.
„Reliant Robin“ buvo dažnai pašiepiamas įvairiuose filmuose ir televizijos laidose, todėl šio automobilio pasirodymą populiariojoje kultūroje reikėtų apžvelgti atskirai.
„Reliant Robin“ televizijoje ir filmuose
Neabejotinai, „Ponas Bynas“ labai prisidėjo prie „Reliant“ žinomumo mūsų kraštuose. Visgi, priešingai nei rašome komentaruose ar automobilių pardavimo skelbimuose, šiame televizijos seriale matėme ne „Reliant Robin“, o „Reliant Regal Supervan III“.
O štai animaciniame filme „Ratai 2“ vaizduojamas personažas Tomberis iš tikrųjų buvo sukurtas pagal „Reliant Robin“ atvaizdą. Šis automobilis pasirodė ne viename filme ir keliose automobilių kultūrai skirtose televizijos laidose, tačiau neabejotinai didžiausią gėdą jam užtraukė pašaipus „Aukščiausios pavaros“ reportažas.
Penkioliktojo sezono pradžioje „Aukščiausioji pavara“ parodė blogiausią „Reliant Robin“ pusę. Jeremy Clarksonas vairavo 1994-ųjų „Reliant Robin“, kuris vartėsi kiekviename posūkyje. Žiūrovai iš karto stebėjosi, kaip „Reliant Robin“ gali būti toks nestabilus – juk žmonės jais važinėjo ne vieną dešimtmetį. Atsakymas paprastas – laidoje rodytas automobilis buvo specialiai modifikuotas, kad lengviau apsiverstų. Jis turėjo skirtingus ratus, kėbule buvo paslėpti papildomi svoriai. Žinoma, prireikė ir keleto papildomų dublių, kol automobilis apvirto taip, kaip norėjo laidos kūrėjai. Tai, beje, pripažino ir pats Jeremy Clarksonas.
„Aukščiausia pavara“ ne visada buvo tokia kritiška „Reliant Robin“. 2007 m. laidos rengėjai pabandė raketa paleisti automobilį, kad išbandytų galimybes jį panaudoti kaip daugkartinį erdvėlaivį. Raketa pakilo sėkmingai, bet kuro talpa neatsijungė ir „Reliant Robin“ trenkėsi į žemę. Reginys buvo įspūdingas, nors misija ir nepavyko. Kita vertus, šis bandymas iki šiol laikomas didžiausiu nekomerciniu raketos paleidimu Europoje.
„Reliant Robin“ yra unikali mašina, palikusį gilų (ir gana keistą) pėdsaką automobilių istorijoje. Todėl tikėtina, kad populiariojoje kultūroje šį triratį automobilį išvysime dar ne kartą.
Tuo ir baigiame straipsnių seriją apie įdomiausius triračius automobilius. Visos trumpai aprašytos mašinos yra labai skirtingos.
„Morgan 3-Wheeler“ yra retro stiliaus triratis automobilis, gaminamas naudojant tradicines technologijas. Jis šioje straipsnių serijoje turi ryškiausius motociklo bruožus – variklį bei priekinius ratus. Ir, galbūt kiek netikėtai, yra brangiausias.
„Polaris Slingshot“ – automobilis, iš kurio daug tikimasi ateityje. Galbūt jis kol kas nėra toks greitas, kokio laukė automobilių entuziastai, bet jis yra įdomus ir įperkamas žaislas.
O štai „Reliant Robin“ šiame sąraše atrodo keisčiausiai. Tai – istorinis automobilis. Praktiškiausias, pigiausias ir ekonomiškiausias šiame sąraše bei tapęs didžiausia populiariosios kultūros žvaigžde. Galime tik laukti ir tikėtis, kad ateityje sulauksime dar įdomesnių triračių automobilių, nepaisant to, kad šis segmentas yra tik labai siaura niša.
