Pastarosiomis dienomis Lietuvoje fiksuojami karščio rekordai. Sinoptikai teigia, kad ryškesnis atvėsimas neprognozuojamas beveik iki pat savaitės pabaigos.
Genda ir miestuose, ir toliau nuo namų
Techninės pagalbos įmonės „Automera“ atstovas Jonas Pipiras pasakoja, kad per karščius jų įmonės vilkikai namo ar į remonto dirbtuves parvežė ne vieną automobilį, neatlaikiusį aukštos temperatūros. Pasak pašnekovo, dažniausiai vairuotojų kelionės baigdavosi dėl aušinimo sistemos problemų.
Nors dauguma vairuotojų sugedo tiesiog miesto gatvėse, vieną klientą su jo automobiliu į Lietuvą teko pargabenti ir iš svečios šalies.
„Žiemą problemos vienokios, vasarą – kitokios. Vienas iš paskutinių atvejų per šį karštą laikotarpį – iš Rygos pargabentas „Audi“ automobilis, kuriam trūko aušinimo skysčio žarna. Nors gedimas atrodo nedidelis, bet važiuoti toliau jau jokių šansų. Žmogui neliko kitos išeities kaip tik kviesti techninę pagalbą grįžti ant sunkvežimio platformos. Ankstesniais metais, vasaros sezono metu esame važiavę ir iki Lenkijos, nes dėl panašios, su aušinimu susijusios priežasties irgi sustojo lietuvių automobilis“, – sakė Jonas Pipiras.
Perkaista ir vairuotojų galvos
Jonas Pipiras priduria, kad kartais jų techninės pagalbos įmonė sulaukia ir skambučių su kuriozinėse situacijose atsidūrusiais žmonėmis. Kaip sako pašnekovas, perkaista ne tik automobiliai, bet ir vairuotojų galvos. Techninės pagalbos specialistams tenka vykti ir avariniu būdu atrakinti dureles, ir užvesti automobilį išsikrovus jo akumuliatoriui.
„Buvo tokia situacija, kad jaunimas leido laiko gamtoje, klausė muzikos, kuri grojo iš jų automobilio, o kai atėjo metas važiuoti namo, automobilis nebeužsivedė. Ilgai grojusi muzika iškrovė akumuliatorių. Aplink niekas neturėjo užvedimo laidų, stumiant irgi neužvesi, nes pavarų dėžė automatinė, tad teko vykti užvesti automobilį laidais.
Buvo ir toks atvejis, kad kompanija atvyko į paplūdimį ir vairuotojas smėlyje sugebėjo pamesti savo automobilio raktelius. Žmogus turėjo atsarginius raktelius namuose, bet namų raktai buvo užrakintame automobilyje. Važiavome atrakinti dureles, kad klientas galėtų patekti į automobilį pasiimti namų raktus. Taigi, tokios kuriozinės situacijos. Perkaista ir šaltą protą praranda ir vairuotojai“, – prisiminė techninės pagalbos įmonės atstovas.
Gedimai per karščius – tarsi bausmė už automobilio nepriežiūrą
Automobilių meistrai neslepia, kad dauguma vairuotojų vis dar aplaidžiai žiūri į savo automobilius ir važiuoja tol, kol rimtos problemos išlenda į dienos šviesą. Jei naujų automobilių priežiūra yra reguliari pagal gamintojo numatytus intervalus, tai senesnių transporto priemonių vairuotojai į sezoninę profilaktiką dažniausiai žiūri pro pirštus.
Automobilių serviso „222E“ vadovas Egidijus Česnelis sako, kad dažniausiai karščio neatlaiko variklio aušinimo sistemos, o taip kartais įvyksta ir dėl visai nedidelių, bet laiku nepastebėtų smulkmenų. Viena jų – aušinimo sistemos ventiliatorius. Jei žiemą ar pavasarį jo neveikimo galima ir nepajusti, tai karštomis dienomis apie gedimą praneš į viršų kylanti aušinimo skysčio temperatūros rodyklė. Tačiau serviso vadovas priduria, kad tai nėra vienintelės problemos, kurios susijusios su karščiu.
„Tvarkingiems automobiliams tokie karščiai jokių problemų nesukelia. Juk yra šalių, kur temperatūros yra gerokai didesnės ir ten jokios katastrofos nėra. Nėra taip, kad masiškai gatvėse ima stoti automobiliai. Lietuvoje lygiai taip pat. Toks karštis atskleidžia tik netvarkingų automobilių trūkumus, o dažniausiai viskas susiję su apleista, neprižiūrėta ar ne pilnai funkcionuojančia aušinimo sistema. Atvažiuoja daug žmonių su automobiliuose neveikiančiais ventiliatoriais, jau užkaitintais varikliais, išpūstu aušinimo skysčiu, trūkusiomis aušinimo sistemos žarnomis.
Taip pat perkaista ir turbinos. Jei tokiu oru važiuojama intensyviai ir sustojus iškart užgesinamas variklis, tai nėra gerai turbinai. Jai reikia duoti atvėsti varikliui dirbant laisvais sūkiais. Turbinos ir taip dirba dideliame karštyje, o jei dar ir variklis gerai nesiaušina, radiatorius užsikišęs, aušinimo skystis senas. Kai viskas susideda, kažkuri silpna vieta ima ir neatlaiko“, – kalbėjo Egidijus Česnelis.
Kuo skiriasi automobilis ir šaldytuvas?
Taip pat į autoservisą užsuka ir tie klientai, kurie savo automobiliuose esančiais, bet neveikiančiais oro kondicionieriais susirūpina tik tada, kai važiuoti tokiame karštyje tampa nebepakeliama. O tuomet paaiškėja, kad problemos čia kur kas rimtesnės nei tik pasibaigęs freonas, kuris kondicionavimo sistemoje reikalingas šaltam orui tiekti.
„Jeigu sistema tvarkinga, tarkime, automobilis yra naujas, didesnis ar mažesnis freono papildymas reikalingas kas 3–4 metus. Senesniems automobiliams freoną gali tekti papildyti ir kas sezoną. Net jei parametrai rodo, kad sistema yra sandari, taip dažniausiai nėra. Sistemoje yra labai didelis slėgis, automobilis važiuodamas dėvisi, yra veikiamas aplinkos temperatūrų, tad natūralu, kad tas freono papildymas reguliariai reikalingas.
Visiškai priešingas pavyzdys automobiliui yra tiesiog kiekvieno iš mūsų namuose esantis šaldytuvas. Juk šaldytuvas veikia ir 20, ir 30 metų. Greičiau suges pats šaldytuvas nei jame pasibaigs freonas.
Ar kada pildėte freoną savo šaldytuvui? Turbūt, kad ne. O taip yra todėl, kad šaldytuvas tiesiog stovi vietoje, didelių vibracijų ir apkrovų ten nėra, aplinkos temperatūra yra visuomet panaši. O automobilyje viskas yra priešingai, tad čia kondicionavimo sistema reikalauja dažnesnio aptarnavimo.
Aišku, atvažiuoja ir tokių vairuotojų, kurie prašo papildyti sistemą freonu, nes nepučia šalto oro, bet patikrinus paaiškėja, kad sistema yra visiškai nesandari – kiauras kondicionieriaus radiatorius. Būna ir taip, kad sistema slėgį laiko, radiatorius tvarkingas, bet neveikia kondicionieriaus siurblys. Problemų būna įvairiausių, tačiau kartais žmonės galvoja, kad užteks tik įpūsti freono“, – kalbėjo autoserviso „222E“ vadovas Egidijus Česnelis.