Didžiausias ir trumpiausias dviaukščiai autobusai išdidžiai stovi „Neoplan“ istorijos garaže. 1935 metais įkurtas vokiečių autobusų gamintojas, kuris dabar yra MAN grupės narys, garsėja savo dviaukščiais. Tai gal tai nėra taip ir keista. Apie didžiausią autobusą istorijoje „Neoplan Jumbocruiser“ galite paskaityti čia.
O ar kada susimąstėte, kodėl nėra triaukščių autobusų?
„Neoplan Jumbocruiser“ yra dviaukštis 18 metrų ilgio, 2,5 metrų pločio ir 4 metrų aukščio autobusas, pristatytas 1975 metais. Techniškai tai – autobusas su priekaba (su armonika). Nors tai – nišinės paskirties mašina, nesunku įsivaizduoti, kad „Jumbocruiser“ buvo naudingas daiktas. Bet kam gali reikėti labai trumpo dviaukščio autobuso?
Japonijai reikia trumpo dviaukščio autobuso
„Neoplan Skyliner“ dviaukščių autobusų linija, pristatyta 1964 metais ir gaminama nuo 1967-ųjų, buvo ganėtinai inovatyvi. „Skyliner“ autobusai buvo labai efektyvūs eksploatacijos kaštų atžvilgiu, o ir keleiviai juos mėgo. Garsas apie vokiškus „Skyliner“ dviaukščius pasiekė ir Japoniją – 1978 metais viena Japonijos autobusų bendrovė kreipėsi į „Neoplan“, norėdama užsisakyti keletą ilgų nuotolių autobusų.
Pirmieji „Neoplan Skyliner“ autobusai pasiekė Japoniją dar tais pačiais 1978-aisiais. Jie šiek tiek skyrėsi nuo europietiškų mašinų – „Neoplan“ pasirūpino, kad maksimalus autobusų aukštis neviršytų 3,8 metrų, kad jie turėtų kelis avarinius išėjimus, o vairai būtų dešinėje kabinos pusėje.
Tai nebuvo dideli inžineriniai iššūkiai. Taigi Japonai labai greitai džiaugėsi erdviais „Neoplan“ autobusais. Viena koja į Japoniją įžengęs „Neoplan“ netrukus įžengė ir antrąja – Tolimųjų Rytų rinkai skirtus autobusus aprūpino vietinės gamybos varikliais, kad vietiniai meistrai galėtų juos prižiūrėti ir remontuoti nelaukdami iš toli atkeliaujančių detalių.
Ilgametis „Neoplan“ vadovas ir vyriausiasis kompanijos įkūrėjo sūnus Albrechtas Auwärteris 1984 metais nukeliavo į Japoniją, kur sužinojo, kad iki 9 metrų ilgio autobusams ten nereikalingos specialios licencijos. Tokių autobusų Japonijoje jau buvo, tačiau, būdami labai trumpi, jie buvo ankšti ir talpino nedaug keleivių. Auwärteris sugalvojo, kaip tai išspręsti – jis nurodė savo inžinieriams modifikuoti „Neoplan Clubliner“ N 122/2 autobusą taip, kad šis atitiktų Japonijos reikalavimus ir būtų trumpesnis nei 9 metrų ilgio.
