Pažeidžiamiausios vietos, kurias puola rūdys – variklio dangtis, sparnų arkos, slenkstis. Šias vietas nuolat „atakuoja“ nuo kelio pakelti akmenukai, žvyras, purvas. Ne mažiau pažeidžiamos yra ir kėbulo dugno uždaros ertmės, kuriose kaupiasi purvas ir drėgmė, lonžeronai, kėbulo dalių sujungimo vietos. Korozija dažnai pažeidžia pakabos, stabdžių, dujų išmetimo sistemų detales – šios dalys dažniausiai neturi antikorozinės apsaugos.
Specialisto teigimu, nepaisant to, kad šiemet sniego nedaug, atsipalaiduoti nereikėtų. A.Kviliūnas pabrėžia tris svarbiausius dalykus, kurių nevalia pamiršti automobilio savininkui, kad automobilis nepradėtų rūdyti.
1. Jei įsigijote naują automobilį, kurį žadate eksploatuoti daugiau nei trejus–penkerius metus, rekomenduojama jo kėbulą ar atskiras kėbulo dalis papildomai apsaugoti antikorozine danga. Automobilių gamintojai pasirūpina savo gaminamų transporto priemonių antikorozine apsauga, tačiau papildomos priemonės, kurių gali imtis pats transporto priemonės savininkas, nepakenks.
Naujo automobilio savininkams būtų naudinga apsaugoti dugną specialiomis medžiagomis, o automobilio kėbulą padengti nanodanga. Po padengimo šia danga, dažų sluoksnis yra sunkiau pažeidžiamas. Be to, prie kėbulo sunkiau prikibs dulkės, purvas, todėl rečiau teks lankytis plovykloje.
Tiesa, jei tokia danga norima padengti kelerius metus eksploatuotą automobilį, visų pirma teks nupoliruoti jo paviršių, atstatyti nelygumus, nes nano danga tarsi padidinimo stiklas išryškins visus kėbulo trūkumus. Nano danga suteikia apsaugą metams, po metų šią procedūrą reiktų ir vėl kartoti.
Anot specialisto, nepakenktų įtaisyti ir priekinių ratų purvasaugius. Jie apsaugos arkas bei durelių apačią nuo žvyro, akmenukų bei purvo poveikio. Variklio gaubto priekinę zoną, priekinį buferį galima būtų apklijuoti specialia apsaugine elastine plėvele.
2. Nepraleiskite pro akis didesnių kėbulo įbrėžimų, o ypač – iškilusių pūslelių.
Geriau apsilankyti pas kėbulo specialistus, kad jie įvertintų pažeidimus ir juos iš karto sutaisytų, negu palikti, kaip yra. Kuo anksčiau pastebimas kėbulo pažeidimas, tuo lengviau jį suremontuoti ar netgi užkirsti kelią korozijos plėtrai.
Žinoma, taupydami žmonės išgalvoja įvairių naminių priemonių, pavyzdžiui, užlakuoja įbrėžimus spalvotu nagų laku. Apsauginis sluoksnis yra gerai, tačiau labai svarbu kėbulo paruošimas prieš lakuojant, t. y. ar nuo pažeistos vietos buvo tinkamai pašalinta drėgmė. Jei kėbulas pažeistas taip, kad matosi metalas, tuomet nepatariama remontuoti patiems.
3. Pati paprasčiausia priežiūra tiek vasarą, tiek žiemą – reguliarus plovimas.
Aišku, nereikia persistengti. Tačiau žiemą, kai druskomis barstomi keliai, kėbulą reiktų nuplauti vandeniu (nuplauti aukšto slėgio srove) bent kartą per savaitę. Nepatariama važinėti automobiliu, ant kurio kėbulo „puikuojasi“ balti druskos pėdsakai. Išdžiūvus drėgmei, didėja druskos koncentracija, tad suintensyvėja jos neigiamas poveikis.
Plovyklose galima pasinaudoti laikinomis kėbulo apsauginėmis priemonėmis – vaškavimu, nano danga. Šios priemonės kurį laiką apsaugo automobilio paviršių nuo druskų poveikio. Tačiau, po savaitės procedūrą teks pakartoti.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad žiemą nepatariama laikyti automobilio šildomame garaže – esant pliusinei temperatūrai, druska aktyviau veikia. Be to, šiltame garaže tirpsta sniegas, kaupiasi drėgmė, kuri taip pat neigiamai veikia automobilio kėbulą. Todėl, jei garažas šildomas, reiktų pasirūpinti labai gera jo ventiliacija.
