Savo teises ir turtą įmonė gins teisme, bet apie tai, jog išvengti nemalonumų bei nuostolių įsigyjantiems transporto priemones užsienyje dažnai jau nebepadeda jokios apsaugos priemonės, prakalbo ir automobilių prekeiviai, ir kiti specialistai, rašo „Kauno alėja“.
Norėjo patikimumo
„Klientas, siekdamas įgyti automobilį išperkamosios subnuomos būdu, neturėdamas patirties šioje srityje ir tikėdamasis juridinio asmens pagalbos padedant įvertinti perkamo automobilio būklę, dokumentus ir t.t., kreipėsi į ilgus metus ir kompetenciją automobilių pardavimo srityje turinčią įmonę, tikėdamasis, jog būtent pasinaudojant jos paslaugomis bus geriausiai užtikrinti interesai.
Vis dėlto, sudarius sutartį, paaiškėjo, kad išnuomotas automobilis yra paieškomas, o atsakomybės dėl to, kad nuomos objekto nebėra ir juo naudotis klientas negali, įmonė neprisiima – toliau reikalaujama padengti nuomos mokestį“, – rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas pradedamos nagrinėti bylos esmę pristatė Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokato padėjėja Evelina Polujanskaitė.
Anot jos, šiuo metu yra susiklosčiusi gana kuriozinė situacija – klientas ne tik negali naudotis automobiliu, bet iš jo anksčiau laiko netgi reikalaujama padengti nuomos mokestį ne tik už vieną mėnesį, tačiau už visą išperkamosios subnuomos sutarties laikotarpį.
Pirmoji įmoka – didesnė nei 20 000 Eur
UAB „Litbona“ jos veiklai reikalingą brangų automobilį nusprendė įsigyti šią žiemą. Tam, kad už jį nereikėtų iškart mokėti visos sumos, vasario 11 d. bendrovė 48 mėnesių laikotarpiui sudarė turto išperkamosios subnuomos sutartį su UAB „BRC Finance“ ir pervedė pirmąją, daugiau nei 20 tūkst. eurų siekusią įmoką.
Tačiau, bandant perregistruoti automobilį, paaiškėjo, kad jis nuo 2021 m. kovo 18 d. yra paieškomas Austrijoje. Policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą, UAB „Litbona“ galimybės naudotis automobiliu neteko – jis buvo perduotas saugoti policijos įstaigai. Tuo tarpu UAB „Litbona“ iš UAB „BRC Finance“ sulaukė raginimo sumokėti visą už jį likusią sumą kartu su palūkanomis – dar daugiau nei 40 tūkst. eurų.
„Norimo įsigyti automobilio skelbimą radome tiesiog internete. Kadangi jį ketinome pirkti pagal subnuomos sutartį, susisiekėme su tokią paslaugą teikiančia kompanija. Ji sumokėjo už BMW pardavėjui, o mes per keturis metus tikėjomės išsipirkti mašiną. Bet dabar susidūrėme su dar negirdėta situacija – turime net nepasibaigus sutarčiai sumokėti visą sumą už daiktą, kurio nėra ir greičiausiai net nebus ateityje“, – kalba „Litbona“ atstovas Mantas Bieliauskas.
Tad, automobilį ir, šiuo metu, pinigus praradusiai Kauno bendrovei dėl turto išperkamosios subnuomos sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo teks minti teismo slenksčius.
„BRC Finance“ neprisiima jokios atsakomybės, nesileidžia į derybas, palieka žmogų likimo valiai – įmokas mokėk, o automobilis kur – jiems nesvarbu. Toks verslas nesąžiningas. Įmonė sutartimi įsipareigojo ne tik finansuoti, bet ir perduoti objektą. O dabar objekto nėra. Civilinio kodekso (CK) 6.217 straipsnis nustato kada galima nutraukti sutartį. Mūsų atveju vadovaujamės šio straipsnio 2 d. 1 ir 4 punktu. O „BRC Finance“ bando išvengti atsakomybės taikydama kitas CK nuostatas“, – sakė M. Bieliauskas.
Nesutinka, kad nesumokėtų
„Kauno alėjos“ redakcijos duomenimis, UAB „BRC Finance“, net ir paaiškėjus, kad „Litbona“ norėtas įgyti automobilis yra ieškomas užsienyje ir pareigūnų greičiausiai bus grąžintas pirmajam savininkui, nesutinka, kad už jį Kauno bendrovė nesumokėtų visos kainos.
„Šiuo metu reikalaujame iš UAB „Litbona” išsipirkti automobilį pagal sutartyje numatytas sąlygas, kadangi o „BRC Finance“ automobilį tik finansavo, o UAB „Litbona” išsirinktas automobilis turi uždėtus apribojimus“, – savo sprendimą raštu paaiškino UAB „BRC Finance“ direktorė Vilma Gavėnaitė.
Anot komentarą atsiuntusios moters, nupirkti konkretų automobilį jos vadovaujamos įmonės darbuotojams nurodė UAB „Litbona“ atstovas M. Bieliauskas. Transporto priemonė tuo metu buvo parduodama Lietuvoje veikiančio pardavėjo UAB „Transenika”, o skelbimą apie tai buvo galima rasti internetiniame portale autoplius.lt.
„BRC Finance“ automobilį pono Bieliausko nurodymu nupirko ir perdavė UAB „Litbona” išperkamosios nuomos (lizingo) pagrindu. Pabrėžiame, kad iki M. Bieliauskui nurodant nupirkti konkretų BMW automobilį, „BRC“ apie automobilį, jo pardavimą bei pardavėją nebuvo žinoma“, – sakė V. Gavėnaitė.
Direktorės tvirtinimu, „BRC Finance“ iki šiol neturi duomenų, kodėl automobilis yra paieškomas, todėl bendradarbiauja su pareigūnais.
„Ginčas šiuo metu yra persikėlęs į teismą. Neatmetame galimybės, kad UAB „Litbona” galėjo veikti kartu su UAB „Transenika”, tačiau šia aplinkybes išsiaiškins teisėsauga. Taip pat pabrėžiame, kad situacija iki galo nėra aiški, ikiteisminis tyrimas nėra pabaigtas ar nutrauktas“, – kalbėjo V. Gavėnaitė.
Jaučiasi nesaugus
UAB „Transenika“ direktorius Evaldas Kazlauskas papasakojo, kad BMW automobilį, dėl kurio Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis įsigijo Austrijoje iš privataus asmens. Jokių įtarimų, kad transporto priemonė pardavėjui nepriklausytų, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, lietuviui nekilo.
„Nei dokumentai, nei identifikacijos numeriai nebuvo suklastoti. Pagrabenome automobilį į Lietuvą, įdėjome skelbimą į internetą ir pardavėme. Praktika, kai įmonės mašinas įsigyja ne tiesiogiai, o subnuomos ar lizingo pagrindu, nėra nauja ir ji gana įprasta. Tad, situacija lyg ir nebuvo niekuo išskirtinė“, – sakė pašnekovas, per „BRC Finance“ klientams pardavęs jau ne vieną automobilį.
Paieška buvo paskelbta gerokai vėliau
Pirmą kartą mūsų šalyje registruojant importuotą mašiną jokių keblumų, anot jo, nekilo, nes Austrijoje jos paieška paskelbta gerokai vėliau.
E.Kazlauskas tvirtino, kad dabar yra duomenų, jog svetimame krašte galėjo būti įkurta fiktyvi įmonė, kuri, lizingu pasiėmusi naujus automobilius, juos iškart perleido privatiems asmenims, o pastarieji mašinas pardavė užsienio pirkėjams.
Kai lizingą suteikusi Austrijos bendrovė užfiksavo, jog jos klientė įmokų per ilgai nemoka, paprašė atiduoti automobilius, tačiau jie jau buvo parduoti. Būtent todėl ir paskelbta prarasto turto paieška.
„Dabar nesąžiningi asmenys prikuria įvairių schemų, o apsisaugoti tampa vis sunkiau. Šiuo atveju buvo įsigytas ne vogtas automobilis. Tiesiog paaiškėjo, kad tikrasis savininkas buvo ne tas, kas ją mums pardavė. Keista, kaip sukčiai sugebėjo Austrijoje išregistruoti lizingu įgytą automobilį, nes visi mūsų gauti automobilio dokumentai buvo tvarkingi“, – stebėjosi E. Kazlauskas.
Prieš daugiau nei trejus metus savo verslą pradėjęs vyras su tokiu atveju susidūrė pirmą kartą ir patikino nebesijaučiąs saugus vykdydamas savo veiklą.
Nėra jokių garantijų
Žurnalistams pasikalbėjus su teisininkais, pareigūnais, VĮ „Regitra“ atstovais, paaiškėjo, kad įsigyjant bet kokį naudotą automobilį nėra jokių garantijų, jog ateityje nemalonumų pavyks išvengti.
Atliekant transporto priemonių nuosavybės pasikeitimo ir registracijos procedūras „Regitra“ tikrina, ar jos nėra ieškomos, tačiau ar nėra pirktos lizingu bei kas tikrieji jų savininkai, duomenys nebūtinai skelbiami.
„Regitra“ siekia, kad į eismą patektų tik legalios ir saugios transporto priemonės, todėl teikiant transporto priemonių nuosavybės deklaravimo ir registracijos paslaugas atliekami įvairūs patikrinimai. Pavyzdžiui, aiškinamasi, ar automobilis ir jo dokumentai nėra ieškomi. Tokia informacija apie iš užsienio įvežtas transporto priemones tikrinama Interpolo ieškomų transporto priemonių duomenų bazėje ir Šengeno informacinėje sistemoje, o apie registruotas Lietuvoje – Policijos departamento kuruojamoje duomenų bazėje.
„Taip pat svarbu pastebėti, kad registruojant iš užsienio įvežtas transporto priemones papildomai atliekamas tapatumo nustatymas, kurio metu tikrinamas identifikavimo numerio (VIN), automobilio detalių ir jų pagaminimo datų atitikimas registracijos dokumentams. Registracijos metu darbuotojai naudoja ir specialią įrangą, kuri leidžia dar geriau atpažinti identifikavimo numerio (VIN) klastojimą“, – teigia „Regitra“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė.
Anot jos, visais atvejais paaiškėjus, kad registruoti buvo pristatyta ieškoma transporto priemonė, yra informuojama policija, kuri toliau atlieka tyrimą.
Remiantis statistika, pernai buvo 89 atvejai, kai policijai buvo perduota informacija, kad bandoma įregistruoti ieškomą transporto priemonę. Taip pat užfiksuoti 49 atvejai, kai kilo įtarimų, kad transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) yra suklastotas. Palyginimui, 2019 m. šie skaičiai atitinkamai siekė 136 ir 54, o 2018 m. – 158 ir 71. Pastebėtina, kad ieškomos transporto priemonės dažniausiai atkeliauja iš tokių šalių kaip Vokietija, Italija, Prancūzija, Belgija.
Pernai buvo bandoma įregistruoti 89 ieškomus automobilius.
„Regitros“ patarimai, kaip bent iš dalies apsisaugoti
„Regitra“ planuojantiems pirkti transporto priemonę visada pataria prieš tai atlikti namų darbus. Taip bus ne tik apsaugoti pirkėjo interesai, bet taip pat ir ženkliai sumažės tikimybė įsigyti nepatikimą transporto priemonę.
Taigi, vienas pirmųjų žingsnių, kuriuos būtina padaryti prieš perkant transporto priemonę – surinkti kuo daugiau informacijos apie ją. Jei planuojama įsigyti tokią, kuri buvo prieš tai registruota Lietuvoje, „Regitros“ viešoje paieškoje galima patikrinti, ar jai netaikomi tam tikri apribojimai (ar nėra areštuota, įkeista ir pan.). Na, o ar transporto priemonė nėra ieškoma pareigūnų, pasitikrinti galima Policijos departamento duomenų bazėje.
Dar prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį patariama atkreipti dėmesį ir į kitus svarbius dalykus. Pavyzdžiui, ar pardavėjas perduoda visus transporto priemonės dokumentus, netrūksta originalaus registracijos liudijimo ar jo dalies, ar dokumentai užpildyti be klaidų.
„Regitros“ atstovų teigimu, reikėtų įvertinti ir kainą. Jei ji įtartinai maža, tai taip gali būti vienas iš signalų, jog nėra viskas gerai. Tad, būtina pasidomėti, ar transporto priemonė nėra parduodama žymiai pigiau nei kitos to paties gamintojo ir modelio bei komplektacijos transporto priemonės. Beje, patariama išsisaugoti ir pardavimo skelbimą. Tai – viešas pasiūlymas, kuriame pateikiama svarbi informacija. Pavyzdžiui, kad transporto priemonė yra be trūkumų. Kilus ginčui, tai gali tapti svarbiu įrodymu, jog pardavėjas nuslėpė informaciją.
Pasidomėjus ir susirinkus informaciją apie perkamą automobilį, kitas svarbus žingsnis – teisingas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas. Tik turint teisingai užpildytus dokumentus ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui teisme, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas galės pateikti teisėtus įrodymus.
Taigi pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui visada patariama skirti išskirtinį dėmesį, kadangi ją neretai vengia pasirašyti nelegalia veika užsiimantys asmenys.
Rekomenduojama naudoti „Regitros“ pirkimo–pardavimo sutarties formą, kurią galima rasti įmonės interneto svetainėje. „Regitros“ parengtame dokumente pardavėjas patvirtina, jog parduodamos transporto priemonės nuosavybės teisė priklauso jam, o tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų į ją neturi. Taip pat užtikrina pirkėją, kad transporto priemonė neareštuota, nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota. Pasirašydamas sutartį pardavėjas patvirtina ir tai, kad perduodamos transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registracijos dokumente nurodytus duomenis.
Būtina įsitikinti, ar sutartis sudaroma su tikruoju transporto priemonės savininku arba jo teisiškai įgaliotu asmeniu. Paprasčiausias būdas tai padaryti – pirkėjo ar pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje. Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją: tikrą kainą, ridą, defektus bei kt. Stebėkite, ar pardavėjas sąžiningai atsako į užduodamus klausimus, ar suteikia informaciją apie šiuos parametrus. Visada turite teisę atsisakyti sandorio, jei pardavėjas nekelia pasitikėjimo.
„Taip pat primename, kad nuo gegužės 1 d. visos Lietuvoje parduodamos transporto priemonės turi turėti savininko deklaravimo kodą (SDK). Taigi, prieš perkant transporto priemonę, klientams visada patariame įsitikinti, ar perkama transporto priemonė turi SDK. Ar jis yra galiojantis ir tikrai priklauso asmeniui, iš kurio perkama transporto priemonė, galima pasitikrinti „Regitros“ interneto svetainėje“, – pasakojo E. Bardauskienė.
Šį kodą taip pat patariama nurodyti ir pirkimo–pardavimo sutartyje. Tokiu būdu pirkėjas žinos, kad transporto priemonę perka iš tikrojo savininko ir, jei po įvykusio sandorio paaiškėtų, pavyzdžiui, jog automobilis turi trūkumų, klientas galės susisiekti su tikruoju buvusiu savininku bei pareikalauti iš jo atsakomybės.
Svarbu pastebėti, kad pirkėjo ir pardavėjo interesus gina ne tik sutartis, bet ir kiti transporto priemonės įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Pavyzdžiui: pinigų perdavimo–priėmimo aktas ar bankinių pavedimų išrašai.
Atlikęs šiuos veiksmus, pirkėjas jau gali kreiptis į „Regitrą“: deklaruoti, jog yra naujasis transporto priemonės savininkas, gauti SDK bei registruoti ją savo vardu.