Dalies atsakymų į šiuos klausimus dar reikės palaukti, tačiau ir dabar yra gamintojų, kurių pavyzdžiai ramina klimato kaita besirūpinančių ypač ištaigingų automobilių savininkų sąžinę. Štai „Jaguar Land Rover“ ne tik išsikėlė ambicingą tikslą iki 2039 metų tapti nulinės emisijos (angl. net zero) bendrove, bet jau ir dabar tarp prabangių transporto priemonių suasmeninimo funkcijų siūlo veganiškus salonus arba vidaus apdailą, kurioje panaudotos perdirbtos vandenynų ir sąvartynų atliekos.
„Vienas svarbiausių tvarumo siekiančių gamintojų tikslų – kuo mažiau atliekų ir kuo švaresni procesai. Idealia būtų galima vadinti situaciją, kai neliktų ko išmesti, o visa veiklos grandinė būtų bent jau neutrali klimatui“, – sako Ekologinio dizaino asociacijos įkūrėjas Simonas Tarvydas.
Veganiška prabanga
Perdirbtos ir perdirbamos medžiagos automobilių salonuose pamažu keičia įvairias gumas, plastikus, kilimėlius, o kai kurie gamintojai įsidrąsina jas taikyti plačiau. Štai naujausio prabangaus penktosios kartos „Range Rover“ modelio salonas už papildomą mokestį gali būti įrengtas laikantis veganizmo principų. Jame gali būti panaudojama drauge su bendrove „Ultrafabrics“ iš tvarių medžiagų sukurta, negyvūninės kilmės oda.
Jau aštuonerius metus sėkmingai besitęsiantis šių dviejų įmonių bendradarbiavimas leido „Jaguar Land Rover“ pasiūlyti ne vieną tvarų salono sprendimą. „Ultrafabrics“ transporto priemonių padalinio viceprezidentas Perry Hodge’as pažymėjo, kad darbas kartu su prabangių automobilių gamintoju buvo vaisingas ir leido rinkoje pristatyti prabangos naujoves.
„Ultrafabrics“ medžiagos pasižymi tokiomis pat lytėjimo savybėmis kaip ir oda, tačiau yra 30 proc. lengvesnės, todėl jas gaminant išskiriamas tik ketvirtadalis to anglies dvideginio kiekio, kuris būtų išskirtas naudojant gyvūnų odą“, – atskleidė P.Hodge’as.
Į mokslinius tyrimus ir plėtrą nuolat investuojanti bendrovė taip pat sukūrė tvarumu pasižyminčių poliuretanų. Platus šios medžiagos pritaikymo diapazonas rodo, kad prabangos prekių ženklai noriai investuoja į šią sritį. Be „Jaguar Land Rover“, bendrovė dirba su išskirtinių baldų kūrėjais, taip pat su jachtų ir privačių lėktuvų gamintojais.
„Natūralu, kad gamintojai didesnių lūkesčių turintiems klientams nori suteikti galimybę rinktis daiktą, labiau atitinkantį jų filosofiją. Tai gali būti ir rinkos pratinimo prie tokių produktų strategija“, – pastebi S.Tarvydas.
Kas užauga arba atsinaujina
Vartotojų elgesys ir pasaulėžiūra dažnai lemia ir medžiagų automobiliuose parinkimą. Pavyzdžiui, ilgą laiką brangesnių automobilių salonuose karaliavo oda, tačiau dabar žmonių vertinimai keičiasi. Vis daugiau automobilių kūrėjų atsigręžia į medžiagas, kurios tinkamos perdirbti ar kurių gamyba neprisideda prie žiauraus elgesio su gyvūnais.
Todėl „Jaguar Land Rover“ koncernas prašmatnių modelių salonų medžiagoms ėmė naudoti vandenynuose bei sąvartynuose surinktą ir perdirbtą plastiką, taip pat drabužių gamintojų išmetamas audinių atraižas ir sukežusius žvejybos tinklus.
Vidaus apdailos elementų iš perdirbtų medžiagų galima aptikti tiek „Range Rover“ flagmane, tiek tokiuose modeliuose kaip „Range Rover Evoque“ ar elektromobilyje „Jaguar I-PACE“. Pastarojo detalės aptrauktos aukštos kokybės „Kvadrat“ audiniu, pagamintu iš plastikinių butelių. Vieno automobilio salonui dekoruoti vidutiniškai panaudojami 53 perdirbti buteliai.
S.Tarvydo teigimu, būtent tekstilės pramonės atliekos ir plastikai – viena didžiausių pasaulinės taršos problemų. Todėl didelis dėmesys kreipiamas įvairiems bandymams kovoti su tarša šiomis medžiagomis.
„Dabar tekstilės pramonėje stengiamasi nusisukti nuo sintetikos ir atsigręžti į tai, kas užauga arba atsinaujina, tarkime, į vilną. Bet net ir čia apstu iššūkių. Pavyzdžiui, medvilnė yra atsinaujinantis išteklius, bet ją gaminant sukuriama nemažai taršos. Sunaudojama daug vandens, perdirbimui naudojamos cheminės medžiagos, gamybos procesas reikalauja labai daug energijos sąnaudų, tam dažniausiai naudojamas tas pats iškastinis kuras“, – paaiškina ekologinio dizaino specialistas.
Anot jo, pramonės atstovai nuolat bando rasti išeitį, todėl dairosi plačiau. Pavyzdžiui, jie suka galvas, kaip panaudoti augalinės kilmės produktus, kurie paprastai keliauja į sąvartynus.
„Štai ananasų arba artišokų plantacijos – vaisius nupjovus, lieka daug lapų. Anksčiau jie buvo paliekami supūti. Dabar uoliai ieškoma būdų, kaip šias atliekas naudoti toliau pramonėje“, – atskleidžia pašnekovas.
Atgimusios medžiagos
Dar viena pramonėje išryškėjusi kryptis – medžiagų atkūrimas iš atliekų. S.Tarvydas pažymi, kad žiedinės ekonomikos principu medžiagos turėtų nuolatos cirkuliuoti, galbūt keisti paskirtį, tačiau nekeliauti į šiukšlynus ar juo labiau neteršti gamtos. Specialisto teigimu, tai ypač jautri tema kalbant apie plastikus.
„Mes jau esame prigaminę labai daug plastiko, tereikia jį susirinkti. Ramiajame vandenyne plaukioja trijų Prancūzijų dydžio plastiko šiukšlių salos. Tai gal geriau surinkime jį iš ten, kur jam ne vieta, ir panaudokime iš naujo? Tam yra skirta ne viena iniciatyva, tad pamažu procesas vyksta: surenkami PET buteliai, žvejybos tinklai“, – vardija specialistas.
Pasak dizainerio, nebenaudojamą plastiką galima prikelti antram gyvenimui ir plačiai taikyti naujoms sritims. Pavyzdžiui, iš atliekų daromi patvarūs kiliminiai siūlai, puikiai tinkantys antialergiškiems kilimams austi.
O automobilių gamintojai renkasi ne vien perdirbimą, bet ir pirminės medžiagos atgaminimą. Štai minėta bendrovė „Jaguar Land Rover“ prabangių automobilių salonuose naudoja aukštos kokybės „Econyl“ audinį – perdirbtą nailoną. Šią medžiagą, kurią tiekia sintetinių pluoštų gamintojas „Aquafil“, taip pat galima aptikti aukštosios mados drabužiuose, prašmatniuose laikrodžiuose ar rankinėse.
Nailono atliekos surenkamos visame pasaulyje. Per metus įmonė perdirba net 40 000 tonų tokių atliekų ir taip 90 proc. sumažina nailono poveikį klimato kaitai, palyginti su medžiaga, kurią reikėtų pagaminti iš naftos produktų. 10 000 tonų „Econyl“ žaliavos pagaminti sutaupoma 70 000 barelių neapdorotos naftos ir 65 100 tonų anglies emisijos ekvivalento.
Chemijos gamyklose nailono atliekos suskaidomos iki pradinės žaliavos, naudojant cheminio apdorojimo procesą, vadinamą depolimerizacija. Tada neapdorota nailono medžiaga paverčiama „Econyl“ verpalais.
Proceso metu gaunami šalutiniai produktai, kaip antai metalinės medžiagos arba vario sulfatas, pašalinami ir perduodami į alternatyvias pramonės šakas perdirbti. Pavyzdžiui, vario sulfatas naudojamas siekiant užkirsti kelią jūros žolių augimui ant nailoninių žvejybos tinklų. Gautas „Econyl“ nailono polimeras pasižymi tokiomis pačiomis cheminėmis ir eksploatacinėmis savybėmis kaip ir žaliavinė iškastinė medžiaga, todėl jį galima perdirbti į pluoštą, skirtą kilimams ir tekstilei.
