Jo teigimu, savivaldis automobilis dėl savo kaltės net negali papulti į eismo įvykį, o kuo „švaresnė“ transporto priemonė, tuo ji rečiau papuola į mirtinus eismo įvykius, nes tokio automobilio galingumas mažesnis, o žmogus, investavęs didelę pinigų sumą į „švarią“ transporto priemonę, dažniausiai elgiasi atsakingiau.
– Šveicarijoje susirinkę ekspertai aptaria saugaus eismo situaciją Europoje. Kurie iš tų klausimų itin aktualūs Lietuvai?
– Visų pirma labai detaliai aptariamos teisinės saugaus eismo gerinimo priemonės, bandoma identifikuoti pačias geriausias ir efektyviausias priemones. Kitas klausimas – savivaldžių automobilių įteisinimas, nes daug vilčių dėl saugaus eismo gerinimo siejama su savivaldžių automobilių atėjimu. Prognozuojama, kad, pradėjus veikti savivaldžiams automobiliams, žuvusiųjų skaičius keliuose turėtų praktiškai išnykti.
Svarbus ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo klausimas – norima unifikuoti tarptautinį pažymėjimą ir supaprastinti šią sistemą, kad nekiltų jokių bėdų keliaujant į tolimesnes šalis. Didelis dėmesys skiriamas ir kelių inžinerinėms priemonėms, akcentuojama, kad jos turi įspėti vairuotojus ir priversti elgtis taip, kaip ir nurodo kelio ženklai.
– Paminėjote savivaldžius automobilius. Kokie tai automobiliai?
– Pensilvanijoje, JAV, savivaldžiai automobiliai, kuriems nereikalinga vairuotojo pagalba, jau funkcionuoja praktiškai metus. Įsėdus į tokį automobilį, nustatomas kelionės tikslas ir automobilis veža iki reikiamo kelionės tikslo.
Ataskaitoje minima, kad toks automobilis dėl savo kaltės net ir negali papulti į eismo įvykį, o metų praktinio naudojimo tyrimai patvirtino, kad tai visiškai saugi transporto priemonė. Dabar kuriama teisinė bazė, Lietuvoje taip pat parengti visi reikiami teisės aktų pakeitimai, kad savivaldžiai automobiliai ateitų greičiau ir į Lietuvą.
– Būtent Šveicarija yra saugiausia šalis Europoje. Kaip šveicarams tai pavyko?
– Pagrindinis dalykas – griežti, principingi reikalavimai eismo dalyviams, puikiai sutvarkyta kelių infrastruktūra ir visuomenės įsitraukimas (pvz., pranešimas apie neblaivų, chuliganiškai besielgiantį vairuotoją).
Lietuvos mastu gal ir nesuvokiama sankcija, kad, greitį viršijus 40 km/h, ten numatytas mažiausiai metų laisvės atėmimo terminas (teismo sprendimu gali būti skiriamas lygtinis laisvės atėmimas). Taigi ten sankcijos už pavojingiausius pažeidimus nepaprastai griežtos, visuomenė tai žino, jai tai priimtina, todėl tokie rezultatai.
– O kaip Lietuva atrodo kitų Europos Sąjungos šalių kontekste?
– Nuo 2010 m. Lietuva padarė labai didelę pažangą. Mes – antra po Portugalijos šalis, kur žuvusiųjų skaičius sumažėjo beveik 40 proc. Rezultatai gana neblogi, bet ekspertai pažymi, kad, atsigaunant ekonomikoms, vis sunkiau sumažinti žuvusiųjų skaičių ir reikia ypač tvirtų ir paveikių priemonių.
– Ką daryti Lietuvai, kad turėtume tokius avaringumo rodiklius, kaip šveicarai?
– Dabar kaip tik kuriama nulinės vizijos strategija ir vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti siekti, kad būtų saugesnė eismo dalyvių elgsena, t. y. sumažinti leistino greičio viršijimo, chuliganiško vairuotojų elgesio atvejus, saugos diržų naudojimas turi tapti įprastas sėdint ne tik priekyje, bet ir gale, vairuotojai turėtų nesinaudoti mobiliaisiais telefonais neįjungę laisvų rankų įrangos.
Kalbant apie kelius ir gatves, reikėtų, kad perėjos atitiktų nustatytus reikalavimus, sankryžos, vienas pavojingiausių kelio elementų, turėtų būti arba žiedinio tipo, arba keturšalės su salelėmis. Be to, tyrimai rodo, kad kuo „švaresnė“ transporto priemonė, tuo ji rečiau papuola į mirtinus eismo įvykius.
– Kaip tai susiję?
– Paprasčiausiai tokio automobilio galingumas mažesnis, o žmogus, investavęs didelę pinigų sumą į „švarią“ transporto priemonę, dažniausiai elgiasi atsakingiau. Norvegijoje elektromobiliai sudaro per 30 proc. visų lengvųjų transporto priemonių, o, praėjusių metų duomenimis, nė vieno elektromobilio vairuotojas nesukėlė mirtino įvykio. Tai pasako, kad šios transporto priemonės tikrai yra saugesnės.
