Važiavimo greičio pasirinkimas
Atliktos apklausos duomenimis, automagistralėse, užmiesčiuose (ne automagistralėse) ir gyvenvietėse dažniausiai saugiu greičiu automobilių vairuotojai laiko šiose vietovėse įprastai leistinus greičius, t. y. atitinkamai 130 km/val., 90 km/val. ir 50 km/val.
Saugos diržų naudojimas
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip automobilių vairuotojams ir keleiviams apsisaugoti nuo sunkių sužalojimų eismo įvykių metu – saugos diržų naudojimas. Saugos diržo segėjimo nauda visiems suprantama, tačiau apklausos rezultatai rodo kitaip: 2018–2021 metų eismo įvykių statistikos duomenimis žuvusių ir saugos diržų nesegėjusių keleivių yra 5,5 karto, o vairuotojų net 10 kartų daugiau nei tų žuvusių keleivių ir vairuotojų, kurie segėjo saugos diržą.
Daugiau nei pusė (54 %) apklaustųjų - visuomet segasi saugos diržus. Respondentų buvo prašoma pasakyti, kokiais atvejais, vairuodami automobilį, jie nesisega saugos diržų, 17 % respondentų neatsakė į šį klausimą, tačiau 29 % nurodė konkrečius atvejus, kada jie nesisega saugos diržo, dažniausiai vairuotojai minėjo tokias situacijas: kai reikia patraukti automobilį aikštelėje prie gyvenamo namo bei, kuomet parkuojasi stovėjimo aikštelėje, kai važiuoja netoli savo namų, įvažiuojant į garažą, kai pamiršta prisisegti, kai važiuoja miško keliais, kai labai skuba ar kitais atvejais (pvz. sugedus diržo segimo mechanizmui ar tuo metu, kai vairuotoja buvo nėščia).
Apklausus vairuotojus paaiškėjo, kad tik kiek daugiau nei trečdalyje (35 %) jų vairuojamo automobilio gale sėdinčių keleivių visada segi saugos diržus, o vienas iš dešimties (11 %) iš apklaustų vairuotojų nurodė, kad jų vairuojamo automobilio gale sėdintys keleiviai niekada nesisega saugos diržų.
Specialių automobilinių kėdučių vaikams naudojimas
Reikia nepamiršti, kad kai kurie keleiviai dar patys negali tinkamai pasirūpinti savo saugumu automobilyje. Šie keleiviai yra vaikai. Avaringumo duomenys rodo, kad eismo įvykių pasekmės naudojant specialias kėdutes ženkliai švelnesnės nei jų nenaudojant. 2018-2021 m. eismo įvykių duomenimis, į eismo įvykį patekusių vaikų iki 12 metų, kurie nebuvo vežami specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse, žuvusių ir sunkiai sužeistų (t. y. patyrusių sunkius kūno sužalojimus, gydomų ligoninėje) skaičius buvo net 4 kartus didesnis, nei tų vaikų kurie, į eismo įvykį pateko sėdėdami specialiai jiems pritaikytose automobilių kėdutėse.
Apklausus vairuotojus paaiškėjo, kad net kas antras iš jų nežino, kada yra leidžiama vežti vaiką kaip paprastą keleivį be specialios kėdutės. Iš dalies tokį rezultatą galima suprasti, nes vaikų neturintiems vairuotojams ši informacija nėra aktuali, todėl jos ir nežino. Bet net ir vaikų turintys tėvai ne visada veža atžalas jiems skirtose automobilinėse kėdutėse. Tik pusė 3–12 metų ir 63 % iki 3 metų vaikų tėvai nurodė, kad vaikus visada sodina į jiems pritaikytą specialią kėdutę. Priežastys, kodėl nesodina yra įvairios – važiuoja netoli namų, vaiką galinėje sėdynėje laiko kitas suaugęs, vaikas dėl to verkia, neturi tokios kėdutės, skuba ar automobilyje nėra vietos tokiai kėdutei.
TKA atliktų eismo saugos rodiklių tyrimų metu nustatyta, kad tik 68,6 % vaikų, vežamų kėdutėse, yra prisegti teisingai.
Vienoje rankoje vairas, kitoje telefonas, o akyse – susiliejęs vaizdas
Didelį susirūpinimą eismo saugos specialistams kelia mobiliaisiais telefonais besinaudojantys vairuotojai. Naršymas socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimas vairuojant nukreipia vairuotojų dėmesį, todėl reakcija į besikeičiančias eismo sąlygas yra pavėluota, o tai gali lemti skaudžias eismo įvykių pasekmes. Priklausomybė mobiliesiems telefonams atsispindi ir surengtos apklausos metu – tik 38 % apklaustųjų niekada vairuodami automobilį nepaima į rankas telefono. Dažniausiai šie žmonės yra vyresni nei 50 metų, senjorai, , vairuotojai, turintys daugiau nei 20 metų vairavimo stažą. Ši žmonių grupė galimai neturi išmanių mobiliųjų telefonų ir socialinių tinklų anketų, supranta naudojimosi telefonu vairuojant keliamas rizikas, todėl visą dėmesį skiria vairavimui.
Trys iš dešimties (30 %) apklaustų vairuotojų atsakė, kad, vairuodami automobilį, jie nors kartą tai darė naršydami internete arba rašydami tekstą telefone ar kitame įrenginyje (SMS, susirašinėjimas socialiniuose tinkluose ir pan.)
Vairavimas apsvaigus
Kita nepateisinama ir grėsmę saugumui kelyje kelianti kai kurių vairuotojų yda – vairavimas, pavartojus alkoholinių gėrimų. Vien pernai dėl neblaivių automobilių vairuotojų kaltės žuvo net 25 eismo dalyviai (iš 148). Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net ir esant rizikai, jog alkoholio koncentracija jų kraujyje gali viršyti leistiną ribą, vienas iš dešimties vairuotojų Lietuvoje kada nors vairavo automobilį neblaivus.
Apklausos duomenys rodo, kad vienas iš dešimties (9 %) vairuotojų Lietuvoje kada nors vairavo automobilį būdami neblaivūs, kai alkoholio koncentracija jų kraujuje galbūt viršijo leistiną ribą, o absoliuti dauguma (88 %), atsakydami į šį klausimą, nurodė, kad jie niekada nevairavo automobilio būdami neblaivūs. 3 % respondentų neatsakė į šį klausimą.
Automobiliai, gerinantys kelionių saugumą
Vienas iš būdų, kaip sumažinti dėl vairuotojų padarytų klaidų nutinkančių eismo įvykių skaičių ir palengvinti jų pasekmes – naudotis saugiais automobiliais. Jų saugumo lygis nustatomas Euro NCAP saugumo reitinge, kur 4 ar 5 žvaigždutėmis įvertinti automobiliai traktuojami kaip saugūs automobiliai. Būtent taip įvertinti automobiliai 2020 metais sudarė 59,96 % visų parduotų naujų automobilių. Kiek daugiau nei pusė (53 %) apklaustų vairuotojų Lietuvoje, jei jiems dabar reikėtų rinktis automobilį, kreiptų dėmesį į automobilio saugumo lygio įvertinimą žvaigždutėmis pagal Euro NCAP tyrimus. Tad galima teigti, kad vairuotojams rūpi ne tik automobilio galia ar kuro sąnaudos, bet ir saugumo parametrai.
Kelio infrastruktūros saugumas vairuotojų akimis
Saugias keliones padeda užtikrinti ne tik vairuotojų ir kitų eismo dalyvių priimami sprendimai, saugios transporto priemonės, bet ir kelių infrastruktūra. Kaip parodė šių metų birželio–liepos mėnesiais vykusi apklausa, beveik pusė (45 %) apklaustų šalies vairuotojų jaučiasi saugiai, važiuodami Lietuvos keliais (5 balais įvertino 7 % ir dar 38 % kelių infrastruktūros saugumą įvertino 4 balais iš 5 galimų). Tam įtakos turi kasmet gerinami keliai ir gatvės, diegiamos inžinerinės saugumo priemonės. Pažymėtina, kad saugiausiai keliuose jaučiasi vairuotojai, gyvenantys Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės, Vilniaus bei Kauno apskrityse, o labiausiai nesaugiai jaučiasi vairuotojai iš Utenos, Tauragės, Panevėžio bei Telšių apskričių.
