„Kaip žinia, šalys yra prisiėmę įsipareigojimus sumažinti transporto taršą, tai pagrįsta ir finansinėmis baudomis, kitaip sakant, taršos mažinimas transporte yra ne tik vertybinis dalykas, bet ir ekonominis-finansinis“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.
Seimo narys Tomas Tomilinas teigė, kad kalbant apie klimato kaitą, darnų vystymąsi, svarstytinas klausimas dėl perėjimo prie nemokamo viešojo transporto.
„Visa XX amžiaus politikos viešojo valdymo istorija yra tam tikrų socialinių paslaugų tapimo nemokamomis istorija. Jei XIX amžiuje sveikata buvo susijusi su pinigais, tai XX amžiuje beveik neliko šalių, ir anksčiau ar vėliau Amerika prieis prie to, kad sveikata taps visuotine teise, tai nebus mokama paslauga, kaip švietimas ir taip toliau“, – kalbėjo T.Tomilinas.
„Šiandien visiškai nuoseklu, kad diskutuojame turint klimato kaitos iššūkį, darnaus vystymosi poreikį, ar tokią svarbią sritį verta universalizuoti, t.y. padaryti maksimaliai prieinamą visoms gyventojų grupėms, maksimaliai patrauklią ir išlaikomą iš visų mūsų, vertę kuriančiųjų, pinigų“, – teigė Seimo narys.
Europos mobilumo valdymo platformos EPOMM atstovė Lietuvoje Kristina Gaučė teigė, kad „darnus miestas ir darnus mobilumas kaip rodiklis rodantis, kiek tas miestas sveikas, yra tada, kai savarankiškai gali keliauti ir aštuonių, ir aštuoniasdešimties metų žmonės“.
Ji pažymėjo, kad perėjus nuo nuosavo automobilio prie viešojo transporto šeimos išlaidos susisiekimui smarkiai sumažėja.
„Vidutiniškai šeimos, kuriose yra lengvieji automobiliai, apie 15 proc. savo pajamų vienam šeimos nariui tam ir skiria, o jei yra viešojo transporto ar alternatyvių priemonių naudotojai, tos (išleidžiamos – BNS) pajamos sumažėjo iki 3 proc. vienam šeimos nariui“, – sakė K.Gaučė.
Konferenciją „Ar skatina darnų judumą nemokamas viešasis transportas?“ surengė Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija kartu su Nacionaline viešojo transporto keleivių asociacija.
Renginio organizatoriai informuoja, kad Lietuvos miestai, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, taip pat miestai, turintys kurorto statusą, jau turi parengtus pirmuosius darnaus judumo mieste planus. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, šie planai rengiami siekiant humanizuoti miestų infrastruktūrą, kuri skatintų rinktis įvairesnius judėjimo būdus.
