Na, kaip pažiūrėsi. Iš tikrųjų tiltą pabaigti buvo planuojama 2018 m. gruodį, tačiau jį atverti automobilių srautui planuojama jau gegužę. Traukiniai tiltu iš pradžių nevažiuos, nebent po metų.
Ir nors buvo galima suprasti, kad tilto „gimtadienį“ bus bandoma derinti su Gegužės 9-ąja (Rusija švenčia pergalės dieną Antrajame pasauliniame kare), garantijų, kad juostelė bus perkirpta tą dieną, nėra. Todėl galiausiai V.Putino bičiulis ir dziudo partneris Arkadijus Rotenbergas, kurio įmonė „Stroigazmontaž“ stato šį objektą, pareiškė, kad „su istorinėmis datomis tilto atidarymo nederins“.
Tačiau didžiausia „anksčiau grafiko“ pastatyto tilto problema buvo aiški iš anksto. Tai – nuolat auganti sąmata (vienu metu dėl to kaltinti statybinių medžiagų tiekėjai iš Vakarų) ir nesutvarkyti privažiavimai prie tilto. Kitaip tariant – jokios infrastruktūros. Todėl Kremliui aišku jau dabar – sutvarkyti keliams, vedantiems tilto link, prireiks dar 6-erių metų, – rašo žurnalas „Za ruliom“.
„Per artimiausius šešerius metus šalies kelių plėtrai turėsime skirti dar 11 trilijonų rublių. Tai – didelė suma, turint omeny, kad 2012–2017 m. Rusijos keliams skyrėme 6,4 trilijono rublių“, – sakė V.Putinas.
Tiesa, didžioji šio biudžeto dalis keliaus federaliniams keliams, taigi ir naujiems greitkeliams į Kubanę.
„Regionuose padėtis blogesnė, ten kelių statybai skiriama tik 13 proc. reikiamo biudžeto“, – sakė Rusijos kelių direkcijos vadovas Maksimas Sokolovas.
Ar gali milijardai rublių nuskęsti Juodojoje jūroje
Tai, kad tilto į Krymą statyba per keletą metų pabrango kelis kartus, nieko nestebina, rašo utro.ru. Pirminiais skaičiavimais, 19 km tilto statyba turėjo kainuoti 50 mlrd. rublių. Vėliau kalba pasisuko apie 228 mlrd. (beveik 3 mlrd. Eur).
„Klerkai teisinasi, kad statybą brangina ir tai, jog jie nebuvo paskaičiavę, kad reikės didelių pertvarkymų ir krantuose – kuriant infrastruktūrą ir miestelius statybininkams. Tačiau neoficiali versija – savo dalies nori įvairaus kalibro tarpininkai. Portalas primena kitas panašias istorijas, kai „amžiaus statybos“ nuolat brango, iš to pelnantis tarpininkams: Primorės okeanariumo tiltas, olimpinė bobslėjaus trasa Sočyje, tas pat jau minėtas kosmodromas. Visais trim atvejais iškeltos bylos dėl milijardų rublių grobstymo.
Tačiau didelius į statybas metamus pinigus gali praryti ne tik „juodoji skylė“ – tarpininkai ir nesąžiningi verslininkai, artimi įtakingiems politikams.
Kitas pavojus – gamta. Kaip teigia Rusijos Mokslų akademijos narys, inžinierius-hidrologas Jurijus Medovaras, vieta tiltui išrinkta labai netinkama – per minkštas gruntas. Todėl šis, kaip ir ankstesni bandymai čia statyti tiltą, gali būti nesėkmingas.
„Statytojai sutaupė pinigų neatlikdami naujų geologinių tyrimų – rėmėsi 1970-ųjų medžiaga“, – teigė J.Medovaras.
Kodėl nugriuvo ankstesnis tiltas į Krymą?
1945 m. Sovietų Sąjunga jau buvo pastačiusi tiltą į Krymą. Tiesa, juo važiavo tik traukiniai. Ir labai neilgai – pats pirmas ledonešis nunešė atramas.
Todėl nuogąstaujančių, kad tilto statybos darbai per skubėjimą galėjo būti atlikti nekokybiškai, balsai netyla.
Tiesa, buvo atliekami tilto konstrukcijos išbandymai uraganu ir ledonešiu. Bet bandomas ne realus tiltas, o jo prototipas, atspausdintas 3D printeriu – 50 kartų mažesnis nei realus.
Nežinia, ar šiuos žodžius galima priimti už gryną pinigą, tačiau, reklamuodami šį milžinišką projektą, jo vystytojai teigia, jog rusai į okupuotą Krymą lengvaisiais automobiliais tiltu ar traukiniais galės važiuoti iki 120 km/val. greičiu, o krovininiais – 80 km/val.
Žinoma, kai bus nutiesti patogūs keliai, leisiantys jiems pasiekti šį prabangų statinį, apie kurį V.Putinas jau spėjo pasakyti sparnuotą ir rusų mėgstamą frazę: „pasaulyje nėra analogų“.
