Nors avarijos priežastys paaiškės po tyrimo, tačiau vairavimo ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai jauni vairuotojai linkę pervertinti savo sugebėjimus. Kita vertus, būna ir atvirkštinių variantų: iš pradžių vairuotojai būna labai dėmesingi, o stropumas dingsta po keleto metų.
Ekspertas: kas yra didžiausias vairuotojų priešas?
Panevėžio Darbo rinkos mokymo centro vairuotojų mokytojas Vytautas Šakėnas sako, kad kol nėra paskelbtų šios avarijos ekspertizės išvadų, spekuliuoti versijomis, lėmusiomis tokią kraupią avariją, būtų netikslu.
Anot jo, šios nelaimės priežastys arba jų kompleksas galėjo būti labai įvairus – nuo nepasirinkto saugaus greičio, neatsižvelgimo į kelio dangos sąlygas, techninių dalykų, tokių kaip padangos, bendra automobilio būklė ar net psichologinio momento – noro pasirodyti prieš draugus.
Būtent psichologinį aspektą ir pabrėžia V.Šakėnas. Jis sako, kad dažnai vairuotojo pažymėjimą gavę jauni asmenys pajunta laisvės pojūtį, važiuojant su draugais atsiranda noras pasipuikuoti, parodyti savo arba automobilio galimybes. Pastarosios dažniausiai yra didesnės nei vairuotojo sugebėjimai ir supratimas apie vairavimą.
Pašnekovas sako, kad visi vairuotojai turėtų suprasti tai, kad fizikos neapgausi. Priklausomai nuo eismo, oro ir kitų sąlygų visuomet yra riba, kurią peržengus automobilio jau nebesuvaldysi ar nebesustosi prieš kliūtį.
„Viena esminė mintis – visada mokinių klausiu, kas yra didžiausias vairuotojų priešas. Jie labai daug variantų pasako, bet didžiausias vairuotojų priešas yra greitis. Tuomet klausiu, kaip jie mano, kodėl būtent greitis yra didžiausias priešas ir jie tiksliai atsakyti negali. O esmė yra paprasta.
Visos inercijos jėgos nuo greičio kinta ne tiesiogiai proporcingai, o kvadratu. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgės keturiskart, padidėjus tris kartus – jau stabdysime devynis kartus ilgiau. Taip pat veikia ir išcentrinė jėga. Ir kai tik tu šiek tiek neįvertinti aplinkybių – kelio dangos, savo gebėjimų, techninės automobilio būklės, įvažiavęs į posūkį per greitai būsi bejėgis arba nespėsi laiku sustoti ir fizika tave nugalės.
Tas supratimas apie vairavimą atsiranda tik per praktiką arba treniruojantis ant slidžios dangos. Ten labai aiškiai galima suprasti, kaip keičiasi slydimas, sustojimas greičiui didėjant vos keliais kilometrais per valandą. Žmonės nesupranta, kaip galima įveikti posūkį ant slidžios dangos 30 km/val. greičiu, bet 32 km/val. jau nuslystama į pakraštį. Lygiai taip pat su sustojimu. O kai greitis gatvėje didinamas ne keliais kilometrais, o keliais kartais? Atsiranda visos galimybės įvykti avarijai“, – kalbėjo V.Šakėnas.
V.Šakėnas taip pat kritiškai vertina ir jaunų, ką tik vairuotojo pažymėjimą gavusių jaunuolių norą vairuoti galingus ir greitus automobilius. Specialistas rekomenduoja „klevo lapams“ pirmiausia rinktis paprastesnes ir mažiau galingas transporto priemones. Tačiau Lietuvoje nėra jokių apribojimų jaunų vairuotojų automobilių galingumui ar variklio darbiniam tūriui, tad nenuostabu, kad praktikos dar neturintys „klevo lapai“ atsiduria kriminalinių naujienų puslapiuose.
„Visi puikiai žinome, kaip žmogus pasikeičia, kai jau šalia nebesėdi vairavimo mokytojas, instruktorius ar galų gale tėvas. Tada jau prasideda laisvė, noras paspausti akceleratorių daugiau, smarkiau. Aš turėjau tokį atvejį, kai mano mokinys, vos baigęs vairavimo mokyklą ir išlaikęs vairuotojo pažymėjimą, po savaitės atėjo į tuos papildomus mokymus prasižengusiems vairuotojams. Jis prarado teisę vairuoti. Aš paklausiau, kaip jis taip sugebėjo, o šis atsakė, kad dėl visko kaltas tėvas, kuris nupirko galingą automobilį. Pasirodo, kad vietoje 50 km/val. mieste jaunuolis pralėkė 90 km/val., pataikė ant greičio matuoklio ir viskas. Bet jo supratimas yra toks, kad ne jis kaltas, tėvas kaltas.
Visi puikiai žinome, kaip žmogus pasikeičia, kai jau šalia nebesėdi vairavimo mokytojas, instruktorius ar galų gale tėvas. Tada jau prasideda laisvė, noras paspausti akceleratorių daugiau, smarkiau.
Ir mes vairavimo mokyklose galime nertis iš kailio kiek tik norime, bet kai išlaikius egzaminus atsiranda laisvės pojūtis, o tėvai nuperka galingą automobilį, galima tikėtis tokių įvykių. Ir jokios vairavimo mokytojų pamokos neišgelbės, jei šeimoje nebus suformuoto požiūrio į atsakomybę, į vairavimą ir su tuo susijusius dalykus“, – sakė V.Šakėnas.
Dažnai pasigirsta kalbų, kad jauni vairuotojai neturi erdvių, kuriose galėtų pabandyti važiuoti ekstremaliai, suprasti automobilio valdymo ribas ir pajusti fizikos dėsnius. Žinoma, viešose vietose ir net nuošaliose aikštelėse tam tikrai ne vieta, tačiau praktiškai visus metus Lietuvoje, viename ar kitame mieste vyksta slalomo varžybos bei treniruotės. Būtent čia galima saugiai ir nebrangiai įgyti vertingų automobilio valdymo įgūdžių.
Tačiau įvairias automobilių slalomo varžybas ir treniruotes organizuojančio automobilių sporto klubo „Ladasport“ vadovas Dalius Draugelis sako, kad per jo ilgametę praktiką nėra buvę daug jaunimo, kurie tobulinti įgūdžius į slalomo renginius atvažiuotų jau po to, kai įgyja vairuotojo pažymėjimą. Anot jo, labiau vairavimu slalomo trasoje yra susidomėję nepilnamečiai, kurie dar neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau jau nori mokytis vairuoti ir trasoje su tėvų sutikimu tą gali daryti legaliai.
„Tokių, kurie atvažiuotų į treniruotę ir sakytų, kad va, ką tik išsilaikiau vairuotojo pažymėjimą, dabar noriu tobulinti įgūdžius, kad žinočiau kaip elgtis su automobiliu, yra buvę tikrai nedaug. Galima sakyti, kad vienetai. Dauguma turbūt įsivaizduoja, kad pabaigę vairavimo mokyklą ir gavę vairuotojo pažymėjimą dabar yra puikūs ir viską žinantys vairuotojai. Tačiau jei toks žmogus atvažiuoja, dažniausiai jis pagal savo rezultatą pamato, kad jam dar tikrai yra kur tobulėti. Labai greitai pasirodo, kad įgūdžių vairuoti ekstremaliau nėra jokių arba yra labai mažai.
Ir labai gerai, kad žmogus tą supranta uždaroje trasoje, tarkime mūsų aerodrome, kur vyksta treniruotės. Čia jei žmogus ir suklydo, nuslydo į trasos pakraštį, ar apsisuko, jis važiuoja toliau. Gatvėje suklydus ir nuslydus antro šanso gali ir nebebūti. Patys matote, kokie kraupūs jaunų vairuotojų įvykiai laikas nuo laiko atsitinka.
Kai žmogus moka važiuoti ekstremaliai, supranta, kaip valdomas automobilis, kaip jį veikia jėgos, kokią įtaką daro padangos, tuomet jis gerokai labiau supranta apie tai, kaip elgtis kelyje. Slalomo nauda jaunam vairuotojui yra ne tik apie automobilio valdymą, bet tuo pačiu ir apie supratimą, ko nereikėtų su automobiliu daryti viešame eisme. Lengviau yra neperžengti ribos kai žinai, kur ji yra nei kai nežinai jos.
Mūsų slalomo bendruomenėje yra ir labai gerų vairuotojų, kurie tikrai daug supranta apie automobilio valdymą, bet jie vis tiek reguliariai važiuoja treniruotis ir palaiko savo formą, palaiko įgūdžius. Ir tokių turbūt niekada nepamatysite gatvėse išdarinėjančių nesąmones, bet įvykus neplanuotai ekstremaliai situacijai jie veikiausiai iš jos išsisuks, nes jie turi susiformavusius refleksus“, – sakė D.Draugelis.
