Svajonė. Nuvykti iš Klaipėdos su ZAZ'u į „Zapo“ barą Joniškyje.
Ekipažas. Aš ir Gedas, abu pamišę. Turėjom pakaitom vairuoti, bet apsimečiau nepavargęs ir jam neleidau. Paskūpijau. Nesigailiu.
Technika. ZAZ 965, 1967m. Be šildymo, stabdžių stiprintuvo, saugos diržų, veidrodėlių, stabilumo, bet su dideliu garsu, dažniausiai iš greičių dėžės.
Uždaryti langai ar ne, nuolatiniam pūtimui salone įtakos tai neturi. Paskutiniai trys važiavimai, maždaug 70 km iš 500 km, pravažiuoti be gedimų. Tai buvo pagrindinis argumentas prieš kelionę, kad sena technika ją atlaikys.
Taip pat skaitykite: Kaip senas ZAZ Klaipėdoje lenktyniavo su „Porsce“
Kelionė. Vidutiniškai 1 laipsnis šalčio (lauke ir viduje), iš viso 437 km, greitis apie 57 km/h.
Problemos. Po 100 km ant priekinio rato gaubto galėjom kept kiaušinienę (bet mes tik sniegą mėtėm ir žiūrėjom kaip jis šnypščia). Pasikartojantis užvedimo raktelio neveiksnumas buvo taisomas trenkiant kietu daiktu per starterį. Aš nevalgiau Gedo draugės pagamintų lavašų. Rasojo langai, blogai valė valytuvai, važiuojant atgal matomumą trikdė pūga.
Išvados. Svajonė įgyvendinta su kaupu. Kai važiuoji į vietą, kurioje niekad nesi buvęs ir nieko nepažįsti, nežinai, ko tikėtis. Bet sutikimas buvo daug šiltesnis nei tikėjomės! Pati kelionė, gamta, vaizdai... Įspūdžių tiek, kad dabar noriu kuo greičiau prisėsti ir sumontuoti visą filmuotą medžiagą, perteikti geras emocijas.
Ačiū. Labai ačiū visiems, kas padėjo, o ypač fotoaparatas.lt už filmavimo kameras, RDD draudimo brokerių bendrovei už draudimą ir „Zapo“ barui už šiltą sutikimą bei nakvynę!