Remiantis automobilių rinkos tyrimų bendrovės „JATO Dynamics“ duomenimis, surinktais iš 28 Europos valstybių, šių metų rugsėjį iš viso buvo užregistruoti 212 197 nauji elektromobiliai, arba 14 proc. daugiau nei 2023 m. rugsėjo mėn.
Kokie veiksniai vėl išjudino elektromobilių rinką ir ko tikėtis toliau?
Gamintojai demonstruoja raumenis
2024 metais gamintojai labai atkakliai siekė palenkti į savo pusę dėl elektromobilių dar neapsisprendusius pirkėjus, į kelius išleisdami daugybę naujų modelių. Kone visi jie taikė į silpnosiomis laikytas vietas: tiek įsigijimo kainą, tiek specifinius techninius parametrus.
Pavyzdžiui, Prancūzijos bendrovė „Peugeot“ informavo, kad jos naujasis elektrinis SUV modelis E-3008 jau sulaukė didelės komercinės sėkmės – vos per du mėnesius nuo jo serijinės gamybos pradžios Europoje buvo užregistruota 50 000 užsakymų. Gamintojai pabrėžia, jog tai lėmė ne tik stilinga automobilio išvaizda ir itin modernus salonas su 21 colio įstrižainės panoraminiu ekranu. Konkurencingiausia modelio savybe tapo jo viena įkrova nuvažiuojamas atstumas – pasirinkus versiją su 96,9 kWh naudingosios talpos baterija, elektromobiliu nesustojus galima nuriedėti iki 700 km.
Savo naujienų pateikė ir „premium“ atstovai – štai neseniai pristatyto „Audi Q6 e-tron“ elektrinio SUV kūrėjai taip pat deklaruoja solidžius skaičius: su 94,9 kWh naudingosios talpos baterija elektromobilis turėtų įveikti iki 625 km. Tokie pavyzdžiai rodo, kad gamintojai tobulina technologijas ir jų taikymo būdus, o elektromobilių be sustojimo nuvažiuojami atstumai vis auga.
Kita pozityvia banga tapo įperkamesnių nedidelių miesto elektromobilių plūstelėjimas. Į šį segmentą pagaliau nėrė europiečiams geriau pažįstami vardai, o prekyboje pasirodė tokie modeliai, kaip „Citroën ë-C3“ „Renault 5“, „Hyundai Inster“ ar „Kia EV3“. Beveik visų jų skiriamasis bruožas – apie 25 000 eurų besisukanti pradinė kaina ir apie 300 km viena įkrova nuvažiuojamas atstumas.
Naujų elektra varomų modelių įvairovės augimas ypač svarbus Baltijos šalių rinkoms, kur elektromobilių plėtrą iš dalies riboja tai, kad pirkėjai vis dar turi per mažai alternatyvų savo biudžetų rėžiuose. Todėl apynasrius kainoms mauna ir aukštesnių segmentų elektromobilių gamintojai bei importuotojai.
Pavyzdžiui, minėtasis „Peugeot E-3008“ spalio pabaigoje Lietuvoje kainavo nuo 47 500 eurų, pasirinkus modelį su mažesne, 73 kWh naudingosios talpos baterija, arba nuo 51 800 eurų su didesniu akumuliatoriumi.
Panašiai įkainota ir daugiau populiarių SUV elektromobilių: nevertinant akcinių pasiūlymų, „Volkswagen ID.4“ kainavo nuo 51 700 eurų, „Ford Explorer“ – nuo 49 640, o dar vienas debiutantas „Cupra Tavascan“ – nuo 55 500 eurų.
Derėtų nepamiršti, kad Lietuvoje elektromobilius perkančios įmonės gali ne tik pretenduoti į 4000 eurų siekiančią valstybės subsidiją, bet ir taikyti PVM atskaitą, kai automobilio kaina neviršija 50 000 eurų. Į šį rėžį papuola ir nemaža dalis minėtų elektromobilių, tad jų įsigijimo kaina ir nuosavybės kaštai gerokai sumažėja. Fiziniai asmenys taip pat gali pretenduoti į 5000 eurų siekiančias valstybės subsidijas pirkdami bet kurį naują elektromobilį.
Svarbiausios detalės
Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis valstybės paramos ir įperkamumo kriterijus vadina vienais svarbiausių kintančioje elektromobilių paklausos kreivėje.
„Apie pigesnius elektromobilius gali svarstyti įmonės, kurių darbuotojams reikia daug laiko važinėti po miestą, o ir tie žmonės, kurie nenori greta turėti dar vieno, vidaus degimo varikliu varomo modelio, nes dviejų automobilių išlaikymas vėlgi virsta papildoma finansine našta. Tad iš esmės kaina yra opiausias dalykas, jeigu nekreipiame dėmesio į infrastruktūros, patogumo klausimus“, – pabrėžia rinkos specialistas.
Jo teigimu, vertinant tik finansinį aspektą, subsidijos yra akivaizdžiai skatinantis veiksnys. Lietuvoje sąlygos šiuo požiūriu neblogos, tačiau ir kitose valstybėse yra panašių pavyzdžių.
„Čekija teikia maždaug iki 8000 eurų siekiančias subsidijas naujų elektromobilių pirkėjams. Prancūzija siūlo iki 7000 eurų nepasiturintiems šeimų ūkiams. O Italija visai neseniai atnaujino finansines paskatas ir per 8 ar 9 valandas buvo išnaudotas visas paramos biudžetas“, – pavyzdžius žeria M. Buzelis.
Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis pastebi, kad elektromobilių plėtra nemenka dalimi buvo stabtelėjusi dėl dalyje valstybių nutrauktų subsidijavimo programų. Be to, šio pavaros tipo pirkėjų ratas yra siauresnis, nes daliai jų jie netinka dėl gyvenimo sąlygų.
„Vis tiek reikia turėti patogų nuolatinį įkrovimo tašką namie ar darbe, nelakstyti greitkeliais kasdien po 500 kilometrų ir pan. Kitu atveju, ypač kraunant viešosiose stotelėse, elektromobilis ne tik nebus patogus, bet dar ir matematiškai finansai į gerą pusę niekaip nesusidėlios“, – paaiškina „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys.
Kas laukia toliau?
E. Babelio manymu, elektromobilių pardavimas dar gali stiebtis aukštyn dėl jau minėtų priežasčių – mažesnių įsigijimo kainų ir gausesnio būrio naujų modelių.
„Europoje yra didžiausia mažų automobilių rinka. Su nauja mažų, įperkamų elektromobilių banga turėtų vėl padidėti prekybos mastai, nes prie elektros pavaros gali pereiti mažiau važinėjantys miestų gyventojai, kurie nebūtinai turi savo įkrovimo stoteles. Tiesiog jiems to iki 300 km nuvažiuojamo atstumo pakaks visai savaitei“, – sako žurnalistas.
Specialistai sutinka, kad dalis vairuotojų vis tiek neskubės perlipti į elektromobilius iš vidaus degimo varikliais varomų modelių. Tai rodo ir gamintojų elgesys: daugybė jų skelbė iki 2030 metų pereisią vien prie elektromobilių gamybos arba pasieksią, kad jų dalis asortimente būtų didžiausia. Tačiau šiemet dauguma jų – nuo „Ford“ iki „Mercedes-Benz“ ar „Volvo“ – šiuos planus pakeitė: informavo, jog pratęs vidaus degimo variklių gamybą.
