Vaizdo kamera – mažas įtaisas, pakeitęs daugumos automobilių galimybes

Prieš kelis dešimtmečius vaizdo kameros buvo didelės, sunkios ir retai naudojamos buityje, tad jas buvo galima išvysti tik televizijos studijose ir kai kuriuose namų ūkiuose. Ne paslaptis, kad tai buvo itin brangus prietaisas, kurį įpirkti galėjo toli gražu ne bet kas, tačiau, kartu su technologijų raida, daug kas pasikeitė, rašoma pranešime.
Citroen C3 Aircross (Gamintojo nuotr.)
Citroen C3 Aircross (Gamintojo nuotr.)

Dabar beveik kiekviename kompiuteryje yra bent viena kamera, skirta vaizdo pokalbiams. Kamerų galima rasti durų skambučiuose ir visi neišvengiamai net po kelias turime mobiliajame telefone. Per kameras stebime gretimame kambaryje miegančius vaikus ar tiesioginį vaizdą iš namų, kai būname išvykę.

Net kasdienių kelionių automobiliu komfortą ir saugumą iš dalies patikime kameroms – šiais laikais sunku rasti prietaisą, neturintį integruotų skaitmeninių akių. Tai pakeitė ir palengvino mūsų gyvenimą.

Dar prieš dešimtmetį, leidžiantis į kelionę, bagaže buvo būtina palikti vietos fotoaparatui ar vaizdo kamerai. Dabar šie įrenginiai telpa nedideliame mobiliajame telefone. Modernios kameros, galinčios fiksuoti kokybišką vaizdą, sveria vos kelias dešimtis gramų ir gali pasiekti neįtikėtinų rezultatų – nuo plačiakampio vaizdo iki kelių ar net keliasdešimties kartų optinio priartinimo, nuo dešimtis kartų sulėtinto veiksmo iki vos per kelias sekundes trunkančio saulėlydžio.

Didelę įtaką automobilių industrijai padarė kamerų technologijos tobulinimas ir mažas jų dydis – dabar net kompaktiškuose miesto krosoveriuose, kaip antai „Nissan Juke“, „Citroën C3 Aicross“ ar „Hyundai Bayon“, galima rasti bent kelias kameras, o didesni ar prabangesnių klasių automobiliai jų turi ir daugiau.

Vaizdo kameros gerokai patobulėjo

„Nepamenu, kokie buvo pirmieji automobiliai su galinėmis kameromis, bet jos padarė įspūdį – toks elementarus įrenginys suteikia daugiau pasitikėjimo. Tačiau pirmosios kameros buvo mažos raiškos, ypač blogai veikė tamsoje, labai iškraipė realų vaizdą. Be to, mūsų klimato sąlygomis, jos dažnai būdavo purvinos ir pasinaudoti jomis ne visada pavykdavo. Tad pradžioje į šį patobulinimą žiūrėjau skeptiškai“, – apie kamerų atsiradimą automobiliuose prisimena ilgametis „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Dainius Leonavičius.

TAIP PAT SKAITYKITE: Šiuolaikinio vilkiko kabina: komfortas, kurio pavydėti gali lengvųjų automobilių vairuotojai?

Tiesa, specialistas pasakoja, kad po kurio laiko automobiliuose montuojamos galinio vaizdo kameros ėmė tobulėti. Trūkumai, kurie pradžioje atrodė iš esmės trukdantys jomis naudotis, buvo ištaisyti.

Dainius Leonavičius (Vytauto Pilkausko nuotr.)
Dainius Leonavičius (Vytauto Pilkausko nuotr.)

„Ilgainiui kameros ėmė vis labiau patikti. Didėjo jų raiška, projektuojamas vaizdas tapo informatyvesnis. Nors kartais dar ir dabar pastebime gamintojų norą taupyti – kameros atsiranda tik tam, kad būtų“, – sako D. Leonavičius.

Bene aiškiausiai kamerų įtaką vairuotojų įpročiams galėjo stebėti vairavimo mokytojai. Vairavimo profesionalas, instruktorius Artūras Pakėnas prisipažįsta, kad kartais net pats rekomenduoja mokiniams įsimontuoti kameras ar atstumo jutiklius į automobilius, jeigu jų nėra.

„Parkavimo erdvės darosi siauresnės, vietą rasti sudėtingiau ir galimybė įsisprausti į mažiausią tarpelį – svarbi. Kodėl nepasinaudoti šiuolaikine įranga, kad nesugadintum kaimynų automobilių?“ – klausia specialistas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Programišius atskleidė, kam skirta kamera „Tesla“ automobilio salone

Nors galinio vaizdo kamerą ir papildomą ekraną galima įmontuoti ir į senesnius automobilius, jau gamykloje montuojamos kameros naujuose modeliuose pasižymi ne tik puikia raiška, bet ir papildomomis funkcijomis. Pavyzdžiui, „Citroën C3 Aircross“ galinės kameros vaizdas rodomas didelės raiškos 9 colių įstrižainės ekrane, o vaizdą papildo skirtingomis spalvomis ženklinami atstumai iki kliūties ar judėjimo trajektorija – tai padeda tiksliai pastatyti automobilį.

Artūras Pakėnas (Egidijaus Babelio nuotr.)
Artūras Pakėnas (Egidijaus Babelio nuotr.)

Abu pašnekovai pritaria, kad kameros – puikiai padeda pastatyti automobilį, tik negalima pamiršti veidrodėlių ir vaizdo pro langus.

„Sumanesni greit suprato, kad kameros – nėra visagalės. Paminėsiu keletą atvejų, kai jos padėti negali: naktis, purvu aptaškytas objektyvas, ryški saulė. Tokiais atvejais kamera dažniausiai nepadeda, todėl kartais sulaukiu prašymo pamokyti statyti transporto priemonę, kai nėra kameros. Kelis kartus tai buvo gana prabangių keturračių savininkai: jų automobilių kameras uždengdavau ir mokiau parkuotis „senoviškai“, – prisimena A. Pakėnas.

Jam antrina ir D. Leonavičius: „Kameros man padeda tada, kai reikia ypač tiksliai privažiuoti prie gale stovinčio automobilio ar šone esančio krašto, bet jos atlieka tik pagalbinę funkciją. Apskritai, vadovaujuosi principu, kad, prieš atliekant bet kokį manevrą, aplinką reikia apžvelgti ir įvertinti, o tik paskui imtis veiksmų. Žinoma, kameros palengvina šią užduotį, bet vairuotojo akių neatstoja.“

Tiesa, kameros gali pagelbėti ne tik bandant tinkamai pastatyti automobilį – dėl plataus matymo kampo daug lengviau pastebėti iš šono atvažiuojančias transporto priemones, kai bandoma atbulomis išvažiuoti iš stovėjimo vietos, o kai kurių gamintojų modeliai patys užfiksuoja kliūtį ir apie tai praneša vairuotojui.

Taip pat yra automobilių, gebančių savarankiškai atlikti parkavimo manevrus – naujausi „Hyundai“ ar „Citroën“ modeliai su atitinkama įranga ne tik suras pakelėje esančią laisvą stovėjimo vietą, bet ir prisiparkuos. Tuo metu vairuotojui reikės tik perjungti pavaras ir prižiūrėti automobilio veiksmus.

Viską stebinčios kameros, kurių nematome

Automobilių apžvalgininkas D.Leonavičius taip pat pažymi, kad šiuolaikiniuose modeliuose kameros naudojamos ne tik tam, kad būtų galima palengvinti automobilio pastatymą.

„Nereikia pamiršti, kad kameros naudojamos ir kitoms saugumo sistemoms. Tarkime, priekiniame stikle montuojamos kameros skenuoja aplinką ir atlieką daugybę saugumo funkcijų“, – sako pašnekovas.

Nors daugelis vairuotojų gal ir nepastebi, naujų automobilių priekinių stiklų viršuje, ties galinio vaizdo veidrodėliu, yra paliktas langelis vaizdo kamerai – ji reikalinga kelio ženklams ir eismo juostoms stebėti. Šis prietaisas padeda automobiliui ne tik atpažinti kelio ženklus, bet ir išsilaikyti eismo juostos viduryje.

Su kamera susijęs automatinis šviesų perjungimas, kartu su radaru, sudaro sąlygas veikti ir adaptyviajai greičio palaikymo sistemai. Prieš kelerius metus tokios funkcijos buvo tik „premium“ segmento automobiliuose. Dabar visa tai galima rasti ir miestui skirtuose modeliuose.

Nepamirštamas ir saugumas. „Citroën“ pirmoji savo automobiliuose C3 ir „C5 Aircross“ gamyklose ėmė montuoti 120 laipsnių kampo HD kokybės vaizdo kameras, atstojančias Baltijos šalių vairuotojų mėgstamus vaizdo registratorius. Per „ConnectedCam“ programėlę, susiejus šią kamerą su savo socialinių tinklų paskyromis, galima nustatyti automatinį nuotraukų ar vaizdo įrašų publikavimą.

Svarbiau yra tai, kad, susidūrus su kitu automobiliu, kamera automatiškai išsaugo 90 sek. įrašą: 30 sek. prieš smūgį ir 60 sek. po jo. Vaizdams išsaugoti gamintojas skiria 128 GB vidinės atminties.

Dar viena įdomi ir itin svarbi kameros funkcija, susijusi su kelionių saugumu, – vairuotojo nuovargio stebėjimas. Kai kuriuose automobiliuose atskira kamera stebi vairuotojo veidą ir akis, o prancūzų gamintojo „Citroën“ automobiliai apie vairuotojo nuovargį sprendžia iš jo veiksmų kelyje.

Pasitelkusi priekinę kamerą, sistema vertina vairuotojo budrumą pagal greičio pokyčius ir nukrypimus nuo kelio ženklinimo linijų. Pastebėjusi, kad vairuotojas gali būti pervargęs, įspėja garsiniu signalu ir perspėjimu prietaisų skydelyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis