Lengvųjų automobilių bei motociklų vairuotojai sveikatą tikrintis turi kas dešimt metų, autobusų ir vilkikų – kas penkerius metus. Jei sveikatos patikrinimo metu nustatoma tam tikrų neatitikimų, pažyma gali būti suteikiama ir vos keliems metams. Tačiau net ir tokiu atveju vairuotojo pažymėjimo, kaip dokumento, galiojimas išlieka numatytas dešimčiai metų. Tai reiškia, kad kol vairuotojo pažymėjimo keisti nereikia, dažnai asmenys pamiršta ar tiesiog ignoruoja sveikatos patikrą ir važinėja jau nebeturėdami tą daryti leidžiančios medicininės pažymos, tačiau jokios sankcijos jiems nėra taikomos.
Dabar Vidaus reikalų ministerija nusprendė pateikti pasiūlymą dėl vairuotojo medicininės pažymos galiojimo ir vairuotojo pažymėjimo statuso susiejimo. Tai reiškia, kad pasibaigus galioti medicininei patikrai automatiškai vairuotojui būtų sustabdyta ir teisė vairuoti.
SEAKĮ (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) projektu papildyta įstatymo nuostata, kad vairuotojams nepasitikrinus sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu.
Taigi medicininės pažymos galiojimo terminas tiesiogiai susiejamas su vairuotojo pažymėjimo galiojimu, pvz., jei vairuotojui medicininė pažyma yra išduota 5 metams, praėjus šiam terminui būtų laikinai sustabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas iki kol asmuo pasitikrintų sveikatą (tai padarius, t. y. pašalinus objektyvias aplinkybes, vairuotojo pažymėjimas būtų vėl paskelbiamas galiojančiu).
„Jei sveikata būtų patikrinta dar nepasibaigus medicininės pažymos galiojimo terminui, tokiu atveju jokie papildomi veiksmai nebūtų atliekami. Procesas vyktų automatiškai, o informacija apie vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymą, papildžius valstybės įmonės „Regitra“ Vairuotojų portale veikiantį informavimo apie besibaigiantį vairuotojo pažymėjimo galiojimą procesą, pasiektų konkretų vairuotoją. Atitinkamai vairuotojai būtų suinteresuoti pasitikrinti savo sveikatą ir taip būtų užtikrintas tiek jų pačių, tiek kitų eismo dalyvių saugumas.
Įstatymo pakeitimais bus sudarytos sąlygos registre pažymėti atitinkamą vairuotojo pažymėjimo galiojimo būklę (t. y. paskelbti jį negaliojančiu dėl medicininių priežasčių), o transporto priemones kontroliuojantys pareigūnai galės efektyviau kontroliuoti vairuotojus, dalyvaujančius viešajame eisme“, – siūlymo motyvus išdėstė Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus atstovai.
VRM skaičiuoja, kad pastaraisiais metais nustatyta gana daug eismo įvykių, kurie įvyko dėl priežasčių, susijusių su vairuotojų sveikatos būkle (2018 m. – 18 įvykių (3 asmenys sužeisti), 2019 m. – 13 įvykių (3 asmenys sužeisti), 2020 m. – 12 įvykių (3 asmenys sužeisti, 1 mirė prie vairo), 2021 m. – 19 įvykių (7 asmenys sužeisti, 1 mirė prie vairo)).
VĮ „Regitra“ pastebi, kad pasitaiko ir tokių situacijų, kai asmens sveikata pasikeičia ir jis nebegali tinkamai vairuoti transporto priemonės, tuomet „Regitra“ apie tai yra informuojama, o vairuotojo pažymėjimo galiojimas – sustabdomas. Jei po tam tikro laikotarpio asmens sveikata pagerėja, jam tereikia kreiptis į „Regitrą“ ir pateikti medikų išvadą. Esant tinkamai sveikatos būklei, teisė vairuoti grąžinama ir egzaminų perlaikyti nereikia.
„Norime atkreipti dėmesį, jog jei vairuotojui kyla abejonių, kad jo sveikatos būklė gali trukdyti saugiai vairuoti, dėl visų saugumo būtina pasitikrinti sveikatą. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, vairuotojai privalo tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu. Iki 55 metų tai reikia daryti kas dešimt metų, o atsižvelgiant į tai, jog su amžiumi sveikatos būklė gali kisti kiek greičiau nei įprastai, nuo 55 metų vairuotojų sveikatos būklės patikrinimai yra dažnesni. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše apibrėžiama, kad asmenims nuo 56 iki 69-erių sveikatą pasitikrinti reikia kartą per penkerius metus, 70–79 metų asmenims – kas dvejus metus, o sulaukusiems 80 metų – kasmet.
Kaip žinia, vairuotojo pažymėjimai galioja 10 metų, tad iš esmės šis terminas nėra susietas su sveikatos tikrinimo periodiškumu. Kitaip tariant, vairuotojai privalo savarankiškai tikrintis sveikatą nustatytu periodiškumu, tad tai yra jų atsakomybės ir sąmoningumo klausimas.
„Regitra“ pritaria siūlymui, kad vienas iš būdų, kaip būtų galima užtikrinti atsakingesnį vairuotojų požiūrį į sveikatos patikrą, būtų medicininės pažymos galiojimo termino susiejimas su vairuotojo pažymėjimu. Kitaip tariant, jei, pavyzdžiui, vairuotojui medicininė pažyma yra išduota 5 metams, praėjus šiam terminui galėtų būti laikinai sustabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas, t. y. kol asmuo pasitikrintų sveikatą.
Beje, panaši praktika taikoma transporto priemonių registracijos srityje. Kaip žinia, tam, kad su automobiliu būtų galima dalyvauti viešajame eisme, jis turi turėti galiojančią techninę apžiūrą ir draudimą. Jei šių dalykų galiojimas pasibaigia, tokiu atveju yra automatiškai stabdomas automobilio dalyvavimas viešajame eisme, tačiau jis nėra išregistruojamas. Atnaujinus draudimo ir / ar techninės apžiūros galiojimą, dalyvavimas viešajame eisme yra vėl atnaujinamas, taigi atlikti pakartotinės automobilio registracijos nereikia“, – skelbia „Regitra“.
Nors sveikatos problemų turi įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai ši jautri tema liečia senjorus, vairuojančius jau daugelį metų. Lietuvos policijos turima statistika atskleidžia, kad vyriausias praėjusiais metais avarijos kaltininkas – 94 metų senolis, kuris per avariją apgadino keturias transporto priemones. Įvykio metu buvo sužeistas vienas žmogus. Du įvykius sukėlė metais jaunesni vairuotojai. Vieno iš šių įvykių metu sužeistas pėsčiasis. Taip pat pora avarijų sukėlė ir 93 metų senoliai. Nors senjorų negalima vadinti pavojingiausios kategorijos vairuotojais, nes incidentų skaičiaus viršūnėje išlieka jaunesni asmenys, griežtesnei medicininės patikros tvarkai policija neprieštarautų.
„Regitros“ skelbiama statistika byloja, kad šių metų sausio 1 d. duomenimis, iš viso galiojančių vairuotojo pažymėjimų mūsų šalyje yra apie 1,5 mln. Jų savininkų amžius pagal grupes pasiskirsto taip:
| 15–24 m. | 126,3 tūkst. | 8,4 proc. |
| 25–34 m. | 305,3 tūkst. | 20,3 proc. |
| 35–44 m. | 316,8 tūkst. | 21,1 proc. |
| 45–54 m. | 300,7 tūkst. | 20 proc. |
| 55–64 m. | 265,3 tūkst. | 17,6 proc. |
| 65–74 m. | 131,7 tūkst. | 8,8 proc. |
| 75–84 m. | 49,7 tūkst. | 3,3 proc. |
| > 85 m. | 8,3 tūkst. | 0,6 proc. |
