Kam reikalingas baudų diferencijavimas?
Toks Seimo nario siūlymas grindžiamas tuo, kad, pavyzdžiui, greičio viršijimas mieste ar gyvenamojoje zonoje kelią didesnę riziką nei užmiestyje. Kaip teigia M.Puidokas, tokia praktika naudojama ir užsienyje, todėl dviračio jis esą neišradinėja.
„Ten, kur yra gyvenamoji zona arba didesnė grėsmė pėsčiajam, Vakarų šalyse yra labai griežtos baudos. Pavyzdžiui, Šveicarijoje baudos už greičio viršijimą labai griežtos.
Taigi kilo mintis apsaugoti tuos, kurie savęs apsaugoti negali – vaikus ir pėsčiuosius. Gyvenamojoje zonoje yra didelė tikimybė, kad jei vairuotojas važiuoja labai nedrausmingai, o į kelią išbėga vaikas, tai gali būti labai liūdnų pasekmių.
Dėl to ir buvo nutarta įvesti kelių zonų variantą, kad atsirastų tam tikras sudrausminimas“, – savo pateikto įstatymų projekto logiką paaiškina M.Puidokas.
Pagal įstatymo projektą, kurį siūlo Seimo narys, vairuotojai, kurie greitį viršija gyvenvietėje arba gyvenamojoje zonoje, sulauktų griežtesnės bausmės nei tokiu atveju, jei toks pats greičio viršijimas būtų užfiksuotas užmiestyje.
Pavyzdžiui, jei vairuotojas greitį viršija daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/val. važiuodamas užmiestyje, jam už šį pažeidimą grėstų bauda nuo 5 iki 15 eurų. Tačiau toks pats greičio viršijimas gyvenvietėje (mieste), pagal M. Puidoko siūlymą, baudą padidintų nuo 12 iki 30 eurų, o gyvenamojoje zonoje – net nuo 45 iki 120 eurų.
„Baudų skyrimo tvarka ir baudų dydžiai jau yra susiformavę, todėl viską šiek tiek pakoregavome, kad būtų išskaidyta į zonas. Kai kur nuobaudos buvo sumažintos, nes poveikis avaringumui nėra skausmingas. Gyvenamosiose zonose baudos padidintos“, – LRT.lt teigia M.Puidokas.
Policija tokiam siūlymui pritaria
Tokio įstatymo priėmimas yra Seimo reikalas, tačiau vykdymas kristų ant policijos pareigūnų pečių. Tačiau, kaip teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, jis nemato priežasčių, kurios galėtų apsunkinti jų darbą, jei toks įstatymas būtų priimtas.
„Kai mes kalbame apie greičio kontrolės priemones, kurios skatina laikytis saugaus, leistino greičio, mes visada jas palaikome. Manau, kad tai svarstytina idėja ir turime apie ją kalbėti“, – sako V.Grašys.
Ar vairuotojai galėtų ginčyti baudos dydį?
Pagal M.Puidoko pateiktą įstatymo projektą, baudų dydžiai, priklausomai nuo to, kokioje zonoje užfiksuotas greičio viršijimas, gerokai skiriasi. Todėl natūralu, kad vairuotojai, norėdami gauti mažesnę baudą, galėtų ieškoti tam tikrų spragų.
Pavyzdžiui, jei greičio viršijimas būtų užfiksuotas gyvenamojoje zonoje, kuri nepaženklinta specialiais kelio ženklais, vairuotojas galėtų ginčytis dėl baudos dydžio. M.Puidokas mano, kad dėl to problemų neturėtų kilti.
„Reikia žiūrėti, kas yra apibrėžta įstatymuose kaip gyvenamoji zona. Mano įsitikinimu, daugelyje vietų gyvenamosios zonos yra pažymėtos ženklais, o ten, kur jų nėra, visiems turėtų būti logiškai suprantama, kad tarp daugiaaukščių namų esantys kiemai yra gyvenamoji zona.
Todėl jei tuose siauruose keliukuose bus važiuojama nesaugiai ir chuliganiškai, nemanau, kad vairuotojai turės pagrindo užginčyti policijos sprendimą, kad jie važiavo ne gyvenamojoje zonoje“, – įsitikinęs M.Puidokas.
Tačiau tokią pačią situaciją pateikus V.Grašiui, jis teigia, kad tai visgi sukeltų nepatogumų.
„Tokį pažeidimą procesiškai būtų sudėtinga užfiksuoti ir vargu ar apskritai įmanoma tai padaryti, jei teritorija nepažymėta, nors to reikalauja įstatymas.
Todėl kalbame ne vien tik apie baudas, bet ir apie struktūrinius bei inžinerinius sprendimus, kuriuos turi padaryti atitinkamos institucijos“, – LRT.lt komentuoja V. Grašys.
Laukia dar ilgas kelias
Nors įstatymo projektas jau parengtas, bet iki jo priėmimo gali tekti laukti ir ilgiau nei pusmetį.
„Rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną ir natūralu, kad šio įstatymo pateikimas neįvyks pirmosiomis dienomis. Aš manau, kad tokio pobūdžio klausimui bus reikalinga ir Vyriausybės išvada.
Tikrai manau, kad pusmečio reikės mažiausiai. Atskirai būtų nutariamas ir įsigaliojimo laikas“, – kad žaibiškų pokyčių laukti nereikėtų, kalba M.Puidokas.
Kelių policijos viršininkas sako, kad bet kokiu atveju į tokį įstatymo projektą žiūri teigiamai ir tikisi, kad tokios priemonės, kurios skatintų eisme elgtis atsakingiau ir saugiau, bus priimtos. Tačiau sutinka, kad skubėti nereikia.
„Bet kokiu atveju, šis įstatymas dar turi būti peržiūrėtas visų su tuo susijusių institucijų, nes galbūt dar yra rizikų, kurių mes nežinome. Svarbu kad nebūtų taip, kad įstatymas neveiktų, kaip turėtų“, – pabrėžia V.Grašys.
Kad šį įstatymo projektą dar reikia tobulinti, sutinka ir pats jo autorius M.Puidokas. Jis viliasi, kad aktyviau apie tai diskutuojant bus aptartos ir išspręstos visos galimos spragos.
„Jei šis projektas nukeliaus iki įgyvendinimo ir priėmimo stadijos, manau, kad daug kas bus patobulinta ir supaprastina pagal pasiūlymus tų žmonių, kurie susiduria su tokiomis situacijomis kiekvieną dieną“, – tikisi M.Puidokas.
Galiausiai jis sako, kad toks įstatymo projektas kuriamas ne tam, kad būtų kuo greičiau priimtas, o tam, kad apie jį būtų diskutuojama ir kalbama įvairiame lygmenyje, nes tik tai leistų pasiekti tokį rezultatą, kuris leistų įstatymui veikti efektyviai ir tinkamai.
Susipažinti su M.Puidoko įstatymo projektu galite čia.
